Dulų asociacijos projektas dulų kompetencijų kėlimui Islandijoje

2014–2021 M. EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS FINANSINIO MECHANIZMO AKTYVIŲ PILIEČIŲ FONDO PROGRAMOS LIETUVOJE DVIŠALIO BENDRADARBIAVIMO PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS

„Lietuvos Dulų asociacijos ir Islandijos Dulų asociacijos praktinio mobilumo mokymai stiprinant bendradarbiavimą, dalinantis gerąją patirtimi, darbo metodais, įrankiais bei taikant naujoves gerinant paslaugų teikimą nėščioms ir pagimdžiusioms moterims“

Įgyvendintas: 2023-04-17 – 2023-05-17

Skirtas finansavimas: 6355,00 Eur.

                 

Lietuvos dulų asociacija bendradarbiaujant su Islandijos dulų asociacija teikė Aktyvių
piliečių fondui paraišką projektui pavadinimu ,,Lietuvos Dulų asociacijos ir Islandijos Dulų
asociacijos praktinio mobilumo mokymai stiprinant bendradarbiavimą, dalinantis gerąją patirtimi,
darbo metodais, įrankiais bei taikant naujoves gerinant paslaugų teikimą nėščioms ir
pagimdžiusioms moterims.” Praktinio mobilumo mokymai vyko balandžio 18-22 dienomis, kurio
metu išvykusios 4 dulų asociacijos narės Edita Vyšniauskė, Monika Jovaišienė, Vilma Kraelskaitė
ir Agnė Škudienė gilino kompetencijas šiomis temomis, kuriomis buvo dėstytos paskaitų –
užsiėmimų, planuotų išvykstamųjų vizitų metodais: Pagalba besilaukiančioms poroms, Akušerinė
priežiūra Islandijoje, Psichologinės – emocinės sveikatos gerinimas prieš gimdymą ir po gimdymo ir pagalba netekties atveju, Dulos po gimdymo pagalba naujai gimusiai šeimai, Kas daro įtaką
gimdymo patirčiai, Gimdymo patirties apdorojimas, Akušerinis požiūris imigrančių gimdyme, jų
palaikymas bei dalijimasis geriosiomis praktikomis tarp Lietuvos ir Islandijos, Išvykstamieji vizitai
į gimdymo centrus Björkin ir Fæðingarheimili Reikjavike, Heilbrigðisstofnun Suðurnesja /
Sudurnes ligoninę ir sveikatos centrą Keflavike, Tėvų ir kūdikių sveikatos priežiūros centrą
Koupavogure ir Psichinės sveikatos institutą Reikjavike. Planuotas praktinio mokymosi mobilumo
tikslas – stiprinti bendradarbiavimą tarp dulų organizacijų, dalinantis gerąją patirtimi, darbo
metodais, efektyviais įrankiais dirbant su nėščiomis ir po gimdymo moterimis bei taikyti naujoves
gerinant teikiamų paslaugų kokybę. Buvo pasiektas maksimaliai, nes įgytos kompetencijos,
aplankytos numatyti vietos pateisino visus lūkesčius, nes Lietuvoje tokios gimdymo ir po gimdymo sistemos neturime kaip ir gimdymo centrų ar gimdymų namuose tikslaus reglamentavimo nėra bei suplanuotas Islandijos dulų asociacijos direktorės vizitas į Lietuvą birželio mėnesį.

Pogimdyminio laikotarpio priežiūra

Pogimdyminis laikotarpis yra pats svarbiausias ir jautriausias visomis prasmėmis, kai
tiek mama dar neatsigavusi po gimdymo tiek naujagimis neprisitaikęs prie pasikeitusios aplinkos
bei vienas prie kito poreikių ir panašiai. Šiam laikotarpiui labai naudotina frazė: #Slowliving. Editos Vyšniauskės pogimdyminės dulos svarbūs pastebėjimai pogimdyminiam laikotarpiui po įvykusių lektorių – dulų Soffia ir Gudrun mokymų Islandijoje. Jeigu šeima po pirminio nemokamo
„pasimatuojamojo“ susitikimo su dula įsigyja komplektą susidedantį iš dviejų susitikimų prieš
gimdymą, gimdymo ir dviejų susitikimų po gimdymo. Atrodytų lyg ir viskas panašu kaip mes dulos
darome Lietuvoje, kad pirmaisiais prieš gimdymą susitikimais su šeima aptariami jų norai, lūkesčiai ir prioritetai. Efektyviausiai naudojamas Islandijos dulų vienas pagrindinių įrankių dirbant su šeimomis tai pogimdyminis planas šeimai susidedantis iš pagrindinių dalių aptarimo – poilsio,
maisto, vizitų ir kitų svarbių šeimai dalykų. Plane poilsis įvardijamas kaip miegas išskiriant jį į 5-5-
5 modelį (5 dienas lovoje, 5 dienas ant lovos ir 5 dienas prie lovos), maistas tai aptariant kaip bus
pasirūpinama šviežiu, šiltu maistu, ar kas jį pagamins, atneš ir panašiai. Taip pat labai svarbus
punktas, kurį šeima turi aptarti tai vizitai, lankymai draugų, šeimos artimųjų ir kitų asmenų, kas gali ateiti ir kiek asmenų, kada ateiti gali, kiek laiko gali būti ir panašiai bei aptariami vizitai pas
daktarus, į įvairius užsiėmimus, kitas veiklas ir kas tam padės pasiruošti, kas veš ir tt. Kiti labai
svarbūs dalykai šeimoje turi būti aptariami pavyzdžiui tokie kaip buities darbai, telefonų naudojimo laikas, seksas ir panašiai. Islandijoje dulos labai stipriai dirba su psichologinės-emocinės stiprinimu, palaikymu šeimos.

Pirmasis vizitas po gimdymo būtinai turi įvykti po ne vėliau kaip 24 valandų aptariant
patį gimdymą kol dar viskas yra naujai patirta, neapdorota patirtis ir atviroje būsenoje, kad neliktų
blogų išgyvenimų, kas skatintų pogimdyminės depresijos atsiradimą, apsunkintų mamos atsigavimą bei rūpinimąsi kūdikiu. Susitikimo metu aptariama gimdymo patirtis per tai kaip jį įsivaizdavo
gimdyvė ir kaip jis įvyko, ką darytų kitaip, kaip jautėsi bei apie pačios dulos vaidmenį, pagalbą, matymą ir pan. Sekantis vizitas jau gali įvykti po kurio laiko, kuriame taip pat aptariama gimdymo
patirtis bei kuri būna jau visiškai kitokia. Taip pat keletas patarimų mamai, kuri sako, kad yra bloga mama ir tai nebūtinai yra tiesa. Jeigu aš sakysiu, kad aš esu žirafa tai čia tik įsivaizdavimas. Taip ir kiekvienai mamai reikia laiko sau, savo poreikių patenkinimui: šviežio, šilto maisto, gryno oro, pokalbio su palaikančiu asmeniu bei veiklos kuri džiugina, patinka, kas labai artima.

Apie tėvų ir kūdikių psichikos sveikatos centrą

Vilmos Kraelskaitės pastebėjimai aplankius Reikjavike kažką panašaus į psichikos
sveikatos centrą, kuriame du skyriai – vienas  suaugusiųjų, kitas – tėvų ir kūdikių. Tėvų ir kūdikių
skyriuje vyksta konsultacijos ir terapiniai užsiėmimai jauniems tėvams, o taip pat, manau, ir
besilaukiantiems tėvams. Centre dirba psichologė, šeimos terapeutė, osteopatė, socialinė darbuotoja.
Kaip visur, kur lankėmės, patalpos stilingai funkcionalios. Susitikimų kambariai pritaikyti būti su
pačiais mažiausiais lankytojais, taigi sėdima ant minkštos grindų dangos ir sėdmaišių, saugiai kaip namuose. Tėvus į centrą nukreipia akušerės, vizituojančios mamas namuose po gimdymo,
prižiūrintys gydytojai, socialiniai darbuotojai. Taigi, dažniausiai, bet ir ne visuomet, čia ateina
lankytojai su gan sudėtingomis istorijomis, pogimdyvinės depresijos požymiais. Nemažą dalį
sudaro emigrantų šeimos, neturinčios palaikančios socialinės aplinkos. Esminės susitikimuose
liečiamos temos – saugaus prieraišumo vystymasis, kaip padėti mamai atrasti resursų motinystei,
kad ji jautriai atlieptų kūdikio poreikius. Apie mamos emocinės savijautos įtaką ryšio su vaiku
formavimuisi kalbama Islandijoje, Lietuvoje ir visame pasaulyje. Kaip ir apie tai, kokias lemiamas
pasekmes asmenybės raidai tas ryšys turi.

ACE (Adverse Childhood Experience) testas (1998, CDC ir Kaiser Permanente)
pasitelkiamas ir kaip diagnostinė, ir kaip šviečiamoji priemonė. Dėsninga, kad tėvai, vaikystės
šeimoje patyrę sunkių išgyvenimų, patys sunkiai mezga ryšį su savo vaiku, taip trauma keliauja per kartas. Kai tėvai sužino apie šio mechanizmo veikimą, atsiveria erdvė potencialiam pokyčiui.
Įdomu, kad terapeutai nemažą darbo dalį grindžia neverbalinės komunikacijos žiniomis. Štai viena istorija, kurią išgirdome. Šeimos terapeutė konsultuoja nusiminusią mamą, jos vaikeliui kokie 4 mėnesiai. Mama verkia pasakodama savo bėdas. Terapeutė išklauso, atliepia ir klausia: „Ar pastebėjai, kad tau verkiant dukrytė susigūžė?“ „Ne“, sako mama ir puola į kaltę. „Ar pastebėjai, kad dabar, kai tu atkreipei dėmesį į savo mažylę, jos veide atsirado susidomėjimas ir įsitraukimas, ji ilgisi ryšio?“ „Ką, tikrai?! Ne, nepastebėjau…“ Taip pamažu mama mokosi pastebėti santykio niuansus, labiau savimi pasitikėti. Gimsta viltis ir suvokimas, kokia ji svarbi savo vaikui, kaipakimirksniu jis reaguoja į jos dėmesį, visada jo trokšta ir juo pasitenkina. Besąlygiškas priėmimas atpalaiduoj a ir gydo. Jei susidomėjote, internete galite paskaityti apie mokslininkės Beatrice Beebe (JAV) tyrimus šioje srityje. Jais remiasi to centro terapeutės.

Darbuotojos džiaugiasi, jei į susitikimus ateina ir tėtis. Abu partneriai mokosi atpažinti
savo vaiko poreikius, labiau pasitikėti savo intuicija šitam santykyje. Vienas klientas gali
nemokamai lankytis centre 10 konsultacijų. Pasakojo, kad paslauga populiari ir yra laukiančiųjų
sąrašas. Bet taipogi, kad darbą planuoti nelengva, nes sutartu laiku įvyksta tik apie pusę
konsultacijų – vis atsiranda pateisinamų priežasčių: savijauta, oro sąlygos ir pan. „Kai smarkiai lyja, nedaug kas atvažiuoja.“ Bet suvokimas, kokią esminę įtaką žmogui gali turėti ankstyvos kūdikystės geresnė patirtis, motyvuoja prisitaikyti ir laukti…

Agnė Škudienė apie netektis ir gimdymo centrus

Pirmasis programos susitikimas buvo netekčių ir gedulo tema laukiantis ar neseniai
susilaukus vaikelio. Susitikome su „Gleym mer ei“ (liet. Neužmirštuolė, https://gme.is/, https://sorgarmidstod.is/ ) organizacijos atstovėmis, kurios abi
pačios yra patyrusias tokias netektis ir dabar padeda kitoms. Be informacinių leidinių ir emocinės
paramos, organizacija yra padovanojusi didžiosioms ligoninėms, kuriose potencialiai ir vyksta
didelės rizikos gimdymai, specialias šaldančias kūdikių loveles, kuriose mirusio vaikelio kūnas gali ilgiau būti kartu su šeima, kol mama ir kiti šeimos nariai jausis tinkamai atsisveikinę. Islandijoje yra įprasta praktika, kuri pagrįsta mokslinėmis studijomis, kad verta pamatyti, priglausti savo negyvą gimusį arba greitai numirusį vaikelį, nufotografuoti jį. Tam šeimas skatina ir paruošia akušerės. Taip pat dovanojamos baltos atminimo dėžutės, kuriose be labiau įprastų atminimo simbolių, būna ir įkapių drabužėliai, kurie siuvami iš organizacijai moterų paaukotų vestuvinių suknelių. Tai buvo bene jautriausia susitikimo dalis, dar ir dabar rašant akys drėksta.
Atminimo dėžutės dovanojamos net ir vėlyvesnį persileidimą patyrusioms šeimoms, ten yra ir delno dydžio įkapėlės. Tiems, kurie neturi su kuo atsisveikinti fiziškai, miesto kapinėse yra atskira vieta prisiminti negimusiems vaikams. Organizacija nevyriausybinė, išsilaiko iš privačios paramos, o didžioji dalis surenkama kasmetinio maratono bėgimo metu.

Islandijoje aplankėme (visus) tris natūralaus gimdymo centrus. Gimdymo centras – tai
tarsi viešbutis, pritaikytas gimdymui, kurio personalas – akušerės. Gimdymo centruose, kaip ir
namuose, gali gimdyti mažą riziką turinčios moterys, čia nedirba gydytojai akušeriai-ginekologai,
nėra operacinių (greitoji kieme irgi nestovi). Kurį laiką dėl ligoninių centralizacijos gimdymų
centrų buvo nebelikę, tačiau visada buvo galima gimdyti namuose su akušere. Prieš šešerius metus buvo atkurtas seniau egzistavęs gimdymo centras Bjorkin (www.bjorkin.is ), o tik pernai spalį atidarytas ir naujasis Faedingarheimili (https://www.faedingarheimilid.is/ ). Šie du centrai veikia privačiose patalpose, kaip pvz. naujos statybos daugiabučių kvartale pirmojo aukšto patalpose, kur gimdyklą ir vaikų žaidimo aikštelę skiria tik užuolaidos. „Juk tai šeimos įvykis!” – paaiškina akušerės. Kitas gimdymo centras Faedingardeild HSS (https://www.hss.is/) veikia ligoninės patalpose, bet čia irgi dirba tik akušerės, net atsiradus komplikacijų ar prireikus epidurinio nuskausminimo gimdyvė ne perkeliama į kitą skyrių, o pervežama į kitą ligoninę. Yra ginekologijos skyrius, bet jis visiškai nesusijęs su gimdymo centro darbu. Norinčios gimdyti natūralaus gimdymo centruose arba namuose (o tokių yra apie 8 proc.) nuo 34 nėštumo savaitės nėštumo priežiūrą tęsia ne savo šeimos klinikoje, o su konkrečia akušere ar jų komanda, kuri priims gimdymą ir lankys namuose po gimdymo. Įdomu tai, kad po gimdymo tiek natūralaus gimdymo centruose, tiek ligoninėse islandės paprastai praleidžia tik po kelias valandas, o paskui 10 dienų namuose jas kasdien lanko akušerė. Ir visa tai finansuoja socialinis draudimas.

Apie žindymą Monika Jovaišienė

Susitikime su islande IBCLC Juliana Magnusdottir kalbėjome daugiausiai apie
pasaitėlių problemas t.y. burnoje esančius liežuvio, lūpos, skruostų pasaitus. Buvo smalsu, su
kokiomis problemomis moterys ten susiduria. Pasaitėliai, panašiai, kaip ir pas mus – viena iš
dažniausių priežasčių, kurios apsunkina žindymą. Pasaitėliai susiję ne tik su burnos motorika.
Konsultantė dalinosi ne tik teorija apie žindymą esant prisegtam pasaitėliui, bet ir pratimais, kurie
padeda įvertinti ir vaikučio raumenų tonuso balansą skirtingose padėtyse vaikutį laikant – tiek jam
gulint, tiek laikant vertikaliai, tiek pusiau „sėdint“. Nejučia nuo žindymo temų nukeliavome į
platesnius vandenis – kaip apskritai veikia kūnas, kaip įtampos skirtingose vietose gali veikti mūsų judesių kokybę – pasaitėliai burnoje taip pat yra fascijos dalis. Juliana pasidalino ir keliais pratimais, kuriuos rodo šeimoms, kad jos galėtų geriau suprasti, kaip jaučiasi jų vaikutis, kai dėl įtampų jo judesiai fiksuojasi nepatogiose pozicijose. Pavyzdžiui siekti aukštai padėtos dėžutės visiškai tiesia nugara.

Koks svarbus skirtumas tarp mūsų šalių – tai, jog žindymo konsultančių paslaugos yra
įtrauktos į sveikatos draudimo apimtis ir moterys pirmaisiais vaikelio gyvenimo metais gali lankytis pas žindymo konsultantę net tris kartus nemokamai. Dažnu atveju, tai pakankamas laikas problemai išspręsti. Dar kitas svarbus dalykas – beveik kasdien, dešimt dienų iš eilės pas mamą po gimdymo ateina ir akušerė ar slaugytoja. Iš jų pagalbos ir žindymo problemų identifikavimo mamos taip pat sulaukia. Kalbant apie pas mus įprastus „ar pieno turi?“ ar „Išmiega naktį“ ir pas juos dažnas.
Gedulo temoje su žindymu tiek gerų, tiek dvejonių keliančių niuansų yra. Nors yra organizacijos,
kurios veikia, ir kurios padeda šeimai išgyvenančiai netektį vaikelio patirtis įprasminti įvairiais
būdais, pavyzdžiui, mama, kuri vaikelio nebeturi – neturi galimybės ten aukoti savo pieną Motinos pieno bankui. Nes jo tiesiog nėra. Užsienio šalių praktika teigia, jog tai yra vienas iš būdų, kuris gali padėti mamai susitaikyti su savo netektimi savu tempu, suteikti daugiau erdvės ir laiko jausmams ir patirtims susidėlioti. Kita problema, kurią įvardijo – jog mamos, kurioms tenka laktaciją stabdyti – vis dar skatinamos suveržti krūtis. Nors tai jau kuris laikas nerekomenduojamas metodas, senų įpročių atsisakyt sunku, panašu, ne tik mums.

Potrauminis stresas ir perdegimas

Monika Jovaišienė teigia, kas ši tema man viena įdomiausia buvo. Tai apėmė visas tris
tikslines grupes – gimdančias moteris, dulas ir akušeres. Išplėstiniame kontekste tai gali būti ir kiti moters artimieji, kurie lydėjo ją gimdymo kelionėje ar buvo šalia vėliau. Yra pirminis trauminis
patyrimas – kai pats esi tas, kuris traumą patiria. Yra ir antrinis – kai esi šalia to, kuris ją išgyvena ir per, kartais neveiksnumą savo paties, kartais kitokiomis aplinkybėmis, tą traumą taip pat išgyveni. Kuo ji gali reikštis – gali reikštis sutrikusiu miegu, valgymu, įkyriais sapnais ar mintimis, apatiška būsena, kartais ir visišku perdegimu.

Būdamos dulos esame aukštos rizikos grupėje – mūsų šansai patirti tiek pirmines, tiek
antrines traumas yra stipriai šoktelėję aukštyn vien todėl, kad veikiame gimdymų temoje,
dalyvaujame gimdymuose kartu su moterimis ir kartais matome daugiau, nei norėtume. Taip pat
empatiški žmonės ar tie, kurie patys yra patyrę savo ankstesnes traumas gali patirti jų sužadinimą. Privalumas mums pačioms, kad iš esmės turime viena kitą, turime galimybes intervizijoms, turime įrankius ir sąmoningai juos naudojam, kad pasisektų išlaviruoti. Perdegimo atveju kaip išbūt?
Atsakymas – banaliausias, koks tik gali būti. Bet jis galioja ir patirtos pirminės ar antrinės traumos
atvejais ir yra tikrai veiksmingas:
 Prasmingi pokalbiai
 Buvimas tyloje
 Pakankama mityba
 Miego higiena
 Judėjimas
 Juokas
 Atsitraukimas nuo veiklos
 Nauji įspūdžiai
 Pagarba sau
Šie baziniai poreikiai leis kopti aukščiau.

Kaip galima padėti moterims tame – rašymas, vienas iš puikių būdų istoriją prisiminti.
Dulos Sophia ir Gudrun dalinosi ne tik pavyzdžiais, kaip galima moterims pasiūlyti istoriją
integruoti, bet ir patirtomis situacijomis iliustravo metodų veiksmingumą. Laiku užduotas tinkamas
klausimas gali padėti rasti reikalingų įžvalgų ar resursų konkrečiai patirčiai pakeisti arba priimti.
Mūsų kaip dulų pagrindinis darbas tada gali būti – padėti moteriai bent trumpam sustoti, įsiklausyti į tai, ką ji pati sako, laikyti erdvę, kad moteris jaustųsi saugi, neteisti ir suteikti viltį. Amžinai blogi
dalykai nesitęs. Tuos pačius metodus galima taikyti ir sau pačioms.

Mokymų metu įgytos žinios, patirtis, aplankytos įstaigos yra labai stipriai
paveikiančios. Tuo remiantis ateityje planuojami rengti mokymai duloms, akušerėms stiprinant
bendradarbiavimą. Taip pat noras pakeisti Lietuvoje nusistovėjusią pogimdyminę sistemą labai
didelis. Tai tikimės greitu metu bent po mažą žingsnelį prisidėti prie pokyčių, kuriuos apimtų mamų po gimdymo lankymas, natūralių gimdymo centrų steigimas bei visų reikalingų mamoms paslaugų įtraukimas į sveiktos draudimą.