Ramus, šiltas šeštadienio rytas. Renkamės Domus Maria salėje tęsti mokslų. Ar tik mokslų? O, ne, gimties seserų mokymai yra kur kas daugiau nei akademiniai mokymai. Čia giliname suvokimą apie moters (taigi, ir savo) kūną, mąstymą, jausmus, mokomės įsiklausyti į save ir kitą. Kartu su šiuo suvokimu ir įsiklausymu gilėja ir mus siejantis moteriškas – seseriškas ryšys. Pažįstame save ir bendrakurses kaip didelės Moterų šeimos nares. Tai ypač stipriai buvo justi 10-ąjį mokymų savaitgalį, kur tyrinėjome judesį ir prisilietimą.

Šeštadienį pradėjome smagiu moterišku pašnekesiu rate – dalijomės vasaros įspūdžiais, pirmaisiais dulų-gimdyvių padėjėjų patyrimais (kai kurios mūsų jau spėjo sudalyvauti gimdymuose ir pabendrauti su besilaukiančiomis moterimis). Įspūdžiais iš ekskursijos į Latviją dalijosi dula Ingula Rinkevičienė, į mokymus atkakusi tiesiai iš Kauno Klinikų, kur dalyvavo gimstant vienos iš mūsų, dulų, sūnui.

Nuo vidudienio iki vakaro laiką leidome bendraudamos judesiu, prisilietimu, intuityviu pajautimu, vadovaujamos judesio terapijos mokytojos Agnietės Laurinaitytės. Įvairūs pratimai porose ir rate suartino dar giliau. Neabejoju, jog vakarui baigiantis dauguma jautėsi esančios vieno ir to paties kūno dalelės, arba – turinčios platų, už fizinio kūno ribų išeinantį kūną. Ko gero, aiškiau tapo ir tai, jog technika nėra pats svarbiausias dalykas – daug svarbiau, kaip prieini prie žmogaus, koks tarpusavio ryšys užsimezga, ir kad atidus įsiklausymas bei nuoširdus prisilietimas gali duoti labai daug.

Sekmadienį praleidome su viešnia, praktikuojančia dula iš Latvijos Natalija Mankovska, dirbančia su klientėmis ir naminiuose, ir ligoninės gimdymuose. Buvo be galo įdomu klausytis dulos patirčių apie buvimą su moterimi, apie tai, kas padeda išlaikyti pusiausvyrą pačiai ir kaip ši pusiausvyra reikalinga dulos praktikoje. Išgirdome daug patarimų iš gimdymų ligoninėje – ką galima maksimaliai išnaudoti gimdyvės komfortui sukurti (nuo priemonių, tokių kaip pledai, pagalvės, aerobiniai kamuoliai,iki pozų, masažo, kvėpavimo būdų) ir natūraliam santykiui su ligoninės personalu užmegzti. Ši informacija mums itin svarbi, nes kol kas Lietuvoje dulos lydi gimdyves į gimdymo namus arba ligonines.

Antroji dienos dalis buvo skirta praktikai – prisilietimo jautrumui, įvairiems masažo būdams. Nuostabu tai, kad patirtis sukaupta per patirtį su besilaukiančiomis ir gimdyvėmis, atrinkta tai, kas veikia geriausiai. Žinia, ne pirmą kartą išgirdome ir tai, jog vieno recepto,kaip padėti gimdyvei, nėra: moterys skirtingos, ir kas tinka vienai, nebūtinai tiks kitais, todėl būtina įsiklausyti į vidinę išmintį, kliautis intuicija bei moters reakcijomis. Vėl daug praktikavome porose ir grupelėse, kur lietėme viena kitą su begaliniu švelnumu ir rūpesčiu – praktiškai išbandėme, ką reiškia būti „mama mamai“.

Taigi naują mokymų sezoną pradėjome itin šiltai moteriškai, jaukiai ir gavome daug naudingos patirties, kaip padėti besilaukiančiai ir gimdančiai moteriai sutarti su savo kūnu, gerai jame jaustis, jį mylėti ir džiaugtis tuo, kad esi Moteris. Už tai esame dėkingos nuostabioms lektorėms ir viena kitai!

Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė