Kartais sužinojus, jog laukiesi aplanko kitokie jausmai nei džiaugsmas. Gal tai labai netikėtas, nelauktas nėštumas, gal iškėlė sudėtingą situaciją santykiuose, ar ima kaustyti baimė kaip dabar išgyvensi ar kaip gimdysi… O gal kaip tik taip ilgai lauktas, po galimai daug liūdnų istorijų, kad bijai patikėti ir įsijausti, nes gal neįsitvirtins, nesivystys ar pan. Su tuo dažnai prisideda ir kaltės ir gėdos jausmai, tarsi turėtum būti laiminga, bet tokia nesijauti…
Nėštumas yra reikšmingų emocinių ir fizinių pokyčių metas, dėl kurio natūraliai gali kilti stresas ir nerimas, todėl legalu jaustis visaip. Ir kokia bebūtų situacija, kartais pakanka pradžiai sau įvardyti ar surašyti savo nerimus ir atrasti sau tinkamiausius atsakymus/sprendimus ramybės stadijoje. Kodėl? Nes streso būsenoje įsijungia apsauginė simpatinė nervų sistema, kuri išjungia visus tuo metu (atrodančios grėsmės) nereikalingus procesus kaip pvz. virškinimas ar loginis mąstymas. Ilgalaikė tokia būsena tikrai vargina ir alina.
Yra daug įvairių praktikų kaip palengvinti savo nerimą, skatinti ramybės jausmą, kiekvienas žmogus įvardintų turbūt bent vieną tik jam ypatingą atsipalaidavimo techniką. Visada linkiu atrasti savo, tačiau jei trūksta idėjų, dalinuosi keliais trumpais pagrįstais momentiniais nusiraminimo būdais:
– Gilus kvėpavimas. Lengvas gilus įkvėpimas pripildo plaučius daugiau oro, o toks pat lengvas lėtas iškvėpimas – oksitociną, ramybės hormoną, ir endorfinus, komforto hormonus. Padeda ranką/-as uždėti ant krūtinės kvėpuojant.
– Vizualizacija. Tiek atsimerkus, tiek užsimerkus galima įsivaizduoti buvimą saugioje vietoje ar tarp patikimų artimųjų; laimingą prisiminimą ar vaizduotės sukurtą gražią pasaką. Esmė – siųsti signalą smegenims, jog esi saugioje vietoje ir tau puikiai sekasi nusiraminti.
– Afirmacijos. Pozityvūs teiginiai sau. Žodžiai yra labai galingas įrankis, o tokie kartojami pasakymai (netgi sau mintyse) kaip “Esu stipri, galiu daug…” ir panašiai, palaipsniui priverčia pasąmonę tuo įtikėti, padeda pakelti pasitikėjimą savimi ir savo kūnu.
– Apsikabinimas. Žinoma, mieliausia, jei šalia yra tavo žmogus, prie kurio galima prisiglausti ir nusiraminti, tačiau padeda ir savęs apsikabinimas ar konkrečios vietos glostymas ar lengvas spaudimas. Tai gali veikti kaip švelnus savęs paguodimas arba kaip dėmesio nukreipimas nuo esamo nerimo.
Linkiu ramybės ir pasitikėjimo savo kūnu, visos esate ypatingos!
Nuorodos:
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0022399917301484#:~:text=Regarding%
20autonomic%20nervous%20system%20activity,activity%20according%20to%20gestational%2
https://lrselfcare.co.uk/blog/rest-and-relaxation-in-pregnancy
https://www.cope.org.au/expecting-a-baby/staying-well/stress-in-pregnancy/
Knygos:
Gabrielė Germanavičienė “Dėmesinga tėvystė”
“Streso mažinimo vadovas onkologiniams ligoniams”