Nėščios moters kūnas, atėjus tam tikram laikui pradeda gaminti labai daug neuropeptidinio hormono oksitocino, kuris sukelia gimdymą ir įtakoja motinos pieno gamybą. Toks natūralios kilmės oksitocinas vadinamas endogeniniu.
Oksitocinas pirmąkart medicinos istorijoje buvo aptiktas ir aprašytas žymaus to meto Kembridžo mokslininko, farmakologo, fiziologo ir neurotransmiterių pradininko – sero Henrio H. Dale‘o. 1906 m. eksperimentuodamas su katėmis ir hipofizės ekstraktais, jis nustatė, kad oksitocinas nėščiai katei sukelia stiprius gimdos susitraukimus. Taip buvo padaryta išvada, kad oksitocinas yra neuropeptidas, kuris veikia kaip neuromoduliatorius (cheminė medžiaga, kuri ne tik stimuliuoja, bet ir modeliuoja ląstelių veiklą). Kadangi pradinėse šio neuropeptido tyrimo stadijose buvo gan ryškus ir aiškus fiziologinis jo poveikis gyvūnų organizmui, tai ir jo pavadinime atsispindėjo vykstantis procesas, kuriam apibūdinti buvo pasirinkti gražūs graikiškos kilmės žodžiai – „greitas gimdymas“ (gr. oksi – aštrus, ūmus, greitas + tokos – gimdymas).
Išsamiau šį neuropeptidinį hormoną ėmė tyrinėti amerikiečių mokslininkai. Ypač reikšmingas buvo amerikiečių biochemiko Vincento du Vigneaud mokslinis tyrimas, kurio pagrindu buvo natūralaus t.y. endogeninio oksitocino cheminė struktūra ir jo amino rūgščių sekos analizė. Ir 1950m. Vincentas du Vigneaud pirmasis iš 9 amino rūgščių sėkmingai susintetino natūralaus hormono oksitocino pirmąją versiją. Šis pasiekimas buvo reikšmingas žingsnis siekiant suprasti kaip žmogaus organizmą veikia hormonai ir puiki galimybė sintetiniais hormonais subalansuoti įvairias žmogaus organizmo disfunkcijas.
Taip sintetinis oksitocinas tapo kone svarbiausiu ir dažniausiai naudojamu medicininiu preparatu šiuolaikinėje akušerijoje.
Medicininės indikacijos, kuomet naudojamas sintetinis oksitocinas:
- kaip gimdymą indikuojanti (sužadinanti) priemonė;
- priemonė, gimdymo veiklos efektyvumui ir intensyvumui palaikyti ;
- prevencinė priemonė pogimdyminiam kraujavimui išvengti.
Nors apgalvotas ir mediciniškai pagrįstas sintetinio oksitocino klinikinis naudojimas turi labai daug privalumų, tačiau sintetinio oksitocino ilgalaikis poveikis žmogaus biologijai nėra visiškai ištirtas.
Naudojant oksitocino preparatus gimdymo metu, gimdymas tampa labai medikalizuotu. Moters organizmas sintetinį oksitociną traktuoja kaip endogeninį ir nustoja jį produkuoti t.y. natūraliai gaminti (priklausomai nuo infuzijos metu gautos koncentracijos) arba ženkliai sumažina jo gamybą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad moterų, kurioms gimdymo metu buvo taikyta sintetinio oksitocino infuzija, endogeninio oksitocino kiekis buvo mažesnis, nei moterų, kurios gimdė be sintetinio oksitocino infuzijos. Kuo daugiau sintetinio oksitocino infuzijos motinos buvo gavusios gimdymo metu, tuo mažesnis buvo jų endogeninio oksitocino kiekis žindymo metu antrąją parą po gimdymo. Šis faktas įtakoja ne itin sėkmingą žindymo pradžią, bet ir tiesiogiai veikia tolesnę emocinę gimdyvės būseną po gimdymo bei trikdo, su naujagimiu užmegzto, ryšio vientisumą.
Taip pat nustatyta, kad sintetinio oskitocino infuzijos kiekis (t.y. jo dozė) gimdymo metu, susijęs su sumažėjusiu motinos endogeninio oksitocino kiekiu ir gali lemti bei padidinti neigiamų pasekmių riziką naujagimiui ir pačiai gimdyvei.
Šios rizikos būtų:
- Sumažėjęs naujagimio poilsis per pirmąją gyvenimo valandą;
- Sumažėję naujagimio rodomi ženklai apie norą žysti ir susilpnėję žindymo refleksai;
- Motinos depresija (pogimdyminės depresijos tikimybė išauga net iki 30%), somatiniai simptomai ir įvairaus spektro nerimo sutrikimai pogimdyminiame periode.
Akivaizdu, kad oksitocino vaidmuo organizme neapsiriboja vien tik gimdos susitraukimais ar laktacijos pradžia. Kaip reaguoja visa žmogaus biologija į sintetinio oksitocino dirbtinai susintetintus neuropeptidus, kokios yra ilgalaikės pasekmės žmogaus fiziologijai ar ilgalaikėje perspektyvoje tai lemia žmogaus elgsenos pakitimus – nežinia. Endogeninio oksitocino ir sintetinio oksitocino tolesnis molekulinis poveikis dar nėra nuodugniai ištirtas gimdymo priežiūros ir akušerijos kontekste. Todėl šiuolaikinė akušerijos sistema turėtų atsižvelgti į sintetinio oksitocino naudojimą kaip į daugiadalykę visumą, o ne orientuotis vien tik į tiesioginį klinikinį rezultatą.
Plačiau apie tai moksliniuose straipsniuose:
- History and use of oxytocics. European Journal of Obstetrics & Gynecology and Reproductive Biology 94(1):8-12; February 2001.
- Current and future techniques for detecting oxytocin: Focusing on genetically-encoded GPCR sensors. Dongmin Lee, Hyung-Bae Kwon; Journal of Neuroscience Methods; Volume 366, 15 January 2022.
- Beyond labor: The role of natural and synthetic oxytocin in the transition to motherhood. Aleeca F. Bell, Elise N. Erickson, C. Sue Carter; J Midwifery Womens Health. 2014 Jan 28.
- Effects of different doses of synthetic oxytocin on neonatal instinctive behaviors and breastfeeding. Yun Zhou, Wenwen Liu, Yang Xu , Xiaoyan Zhang , Yiqun Miao , Aihua Wang , Yuanyuan Zhang; 2022 Sep 30.