Mano motinystės istorija kol kas chronologiškai trumpa, bet jau emociniais patyrimais turtinga.
Pradėkim nuo iššūkių apžvalgos: pirmojo mėnesio emocijų “išdaužymas”: kiekvienas šuns plaukas per smegenis eina, vaiko verkimas iš visų pusių pagalbos šauktis verčia (skambinti, googlinti, į konsultacijas važinėti), vis netinkantis vyro tonas siūlant pagalbą, ir šiaip – kodėl tai pagalba, jei vaikas abiejų? Emociniai kalniukai, sulaistyti ašaromis tiek grožio ir džiaugsmo stebint naujagimį, tiek fizinio/emocinio sunkumo gyjant po gimdymo. Dar plius netikėti iššūkiai santykiuose su tėvais: ribų perženginėjimai, “nekalti patarimai” bei skaudinantis empatijos trūkumas, kai labiausiai to reikia.
Antrojo mėnesio dvejonės: duoti čiulptuką ar ne, migdyti kartu ar lovelėj, vystyti ar ne, duoti krūtį kada nori ar bandyti palaikyti 2-3 val tarpus, migdyti dienos miegeliams ant rankų ar ne, išnaudoti vaiko miegą produktyviai ar ne, eiti į miestą socializuotis ar ne, teisintis dėl viso to prieš kitus patarinėjančius ir klausinėjančius ar ne..
Trečiojo mėnesio akistata su savimi bei ritmo paieškos: kaip suprasti ir spėti patenkinti savo poreikius, kaip suvaldyti lūkesčius sau ir vyrui, kaip spėti išspręsti buities klausimus, kaip turėti pertraukas nuo nuolatinės atsakomybės, kaip nevartoti stereotipinių frazių auginant vaiką, kaip rasti prasmės rutinoje ir pastebėti kasdienius pokyčius, kaip kūrybiškai ir šviesiai žiūrėti bei spręsti kylančius iššūkius santykiuose su vyru, tėvais ir pačia savimi?
O dabar džiaugsmai ir jau spėtas užgyventi dėkingumo kraitelis:
– mūsų vaiko ramumas, pozityvumas ir poreikių aiškumas, nuo pat pradžių užgimusi meilė jam ir švelnumas;
– įveiktos antrojo mėnesio dvejonės atrandant, kas veikia mums ir mūsų vaikui, ir vis mažesnis poreikis teisintis prieš kitus;
– po pirmo mėnesio izoliacijos sugrąžinta socializacija: draugų vizitai su maistu į namus, susitikimai parkuose bei kavinėse ir išlindimas į miesto renginius;
– palengvinta buitis: miestui ir miškui pritaikyti vežimai, ”vinted”as greit išaugamiems rūbeliams, atrastos patogiausios sauskelnės, iPhone’as sentimentalioms nuotraukoms, robotas siurblys šuns plaukams ir kebabai į namus 😋;
– daugiau laiko refleksijai ir sau, ramiai užduodami klausimai, pokyčių priėmimas (kartais lengviau, kartais sunkiau..), sąmoningos diskusijos, santykių su savim ir vyru skaidrumas bei transformacija;
– vienišumo jausmo pripažinimas ir aktyvios sprendimų paieškos, bene svarbiausias iš jų – “Auginantys pokalbiai” su nešama ramybe, dalijimosi jaukumu, temų įvairove ir stiprinančia bendryste
Naujai iškepta mama
Mamos istoriją skaito akušerė, dula Agnė Škudienė, kuri dalinasi ir savo refleksijomis apie perskaitytą istoriją.
Motinystės istorijų skaitymas – projekto „Socialinę atskirtį patiriančių šeimų įgalinimas, stigmatizacijos mažinimas bei motinystės/tėvystės patirties svarbos aktualizavimas visuomenei“ įgyvendinimo dalis.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.