Nėštumas buvo planuotas, vaikelio tikrai laukėme jam ruošėmės, tiksliau pačiam gimdymui labai ruošėmės, lankėme kursus. Lyg ir buvau pasiruošusi tam, kad vaikus auginti nėra lengva, bet pradžia buvo tikrai sunki, gal tiksliau baisi, nes viskas nauja, nežinai kaip ką daryti. Vis tikėjausi, kad vėliau bus lengviau ir tik praėjus metams supratau, kad lengviau jau nebebus, lengviausias etapas jau praėjo ir tampa tik sunkiau.
Pasirodo pradžia nebuvo sunki, tik baisi ir nauja. Kad ir kaip bebūtų, šios patirties ir savo dukrytes į nieką nekeisčiau, ji yra geriausia, kas man nutiko gyvenime. Labai nuostabu matyti, kaip iš tokio mažulyčio kūdikėlio užauga vis savarankiškesnis vaikas:)
Tik planuojant antra vaiką arba jeigu kas prieš susilaukiant vaikų paklaustų patarimo kaip pasiruošti, patarčiau apsvarstyti kaip užtikrinsite savo poilsi ir išlaikysite energijos resursus, iš kur gausite pagalbos, ir kaip palaikysite santykius su vyru? Paskutinis aspektas ypač svarbus, nes kad ir kaip ruošiausi naujam etapui, nepagalvojau, kad šalia vaiko auginimo reikia įdėti ir nemažai pastangų puoselėjant santykius su vyru, nes šiam momentui esame ne vyras ir žmona, o labiau tėtis ir mama.
Mama Aurelija
Mamos istoriją skaito dula Asta Dahshleiger, kuri dalinasi ir savo refleksijomis apie perskaitytą istoriją.
Motinystės istorijų skaitymas – projekto „Socialinę atskirtį patiriančių šeimų įgalinimas, stigmatizacijos mažinimas bei motinystės/tėvystės patirties svarbos aktualizavimas visuomenei“ įgyvendinimo dalis.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.