Straipsnis publikuotas žurnale „Aš ir psichologija“  2013 m. kovo mėn.  Asta Buitkutė

„Gimdymas visada buvo ir yra labai moteriškas virsmas. Šioje kelionėje tik moteris moterį geriausiai gali suprasti ir palaikyti“, – sako Didžiosios Britanijos doula Dominique Sakoilsky, kurios gyvenimas ir profesinė veikla jau 20 metų neatsiejami nuo gimties stebuklo ir paslapčių.

Pernai rudenį ji skaitė paskaitas Lietuvoje ir išdavė diplomus daugiau kaip trisdešimčiai moterų. Galima sakyti, kad nuo to momento ir mūsų šalyje įsteigta gimdyvės padėjėjų seserija.

Doula (dar vadinama dula, gimties sese ar gimdyvės padėjėja) – tai moteris, kuri gimdyvei teikia visokeriopą nemedicininę pagalbą per sąrėmius, gimdymo metu ar po jo. Vis dėlto Lietuvoje jos vaidmuo dar painiojamas su akušerės ar pribuvėjos darbu, stebimasi, kodėl douloms neprivalomas medicininis išsilavinimas. Ir, apskritai, kam ji reikalinga, juk įprasta ir kone privaloma, kad vaikelio gimimą stebi tėtis. Negi to nepakanka?

Anot D. Sakoilsky, D. Britanijoje, kur doulos gimdyvėms oficialiai padeda jau daugiau kaip 20 metų, atsiranda ir priešingas procesas: „Dabar kai kurie mėgsta mistifikuoti ir perdėti doulos vaidmenį. O seniau mes net nesivadinome doulomis, tiesiog eidavome palaikyti moterų. Juk tai normalus dalykas: moterys padeda moterims. Doula – tai tiesiog gimties sesuo, galbūt turinti šiek tiek daugiau įgūdžių ir patirties.“

Nepaisant visų apibrėžimų, kuriuos žinau, norisi paklausti jūsų, kas yra doula?

Manau, kad geriausiai į šį klausimą galima atsakyti paaiškinant, kas nėra doula. Ji nesiekia prisiimti pribuvėjos ar akušerės vaidmens. Ji nepriima medicininių sprendimų. Ir ji nepataria moteriai priimti su medicininėmis intervencijomis susijusių sprendimų.

Pradžioje ir D. Britanijoje dėl doulos vaidmens buvo daug neaiškumo tiek akušerėms-pribuvėjoms, tiek ir gydytojams. Dabar tas požiūris keičiasi ir dauguma medicinos personalo net labai noriai sutinka, kad doula dalyvautų per gimdymą. Jie mato, kad tai padaro jų darbą lengvesnį.

Vis galvoju, kaip Lietuvos gydytojai pasitiks doulas. Kaip jūs tai įsivaizduojate, turėdama savo šalies pavyzdį?

Kai tik akušerės ir gydytojai daugiau sužinos apie doulas, manau, priims jas pozityviai.

Galbūt doulos galėtų dažniau paklausti pribuvėjos ar gydytojų, kuo gali jiems padėti, kad šie negalvotų, jog ji ateina tam, kad nustumtų juos į šalį. Nes taip nėra. Kiekviena doula ateina, kad palaikytų moterį per gimdymą, kad ir koks jis būtų. Tačiau jei kas nors vyksta ne taip, kaip planuota, aišku, kad medikai turės atlikti tai, kas būtina, ir doula tai žino.

Reikia branginti suvokimą, jog kai moteris gimdo, ji turi nueiti labai svarbų kelią, kad tai įvyktų sėkmingai, ir itin padeda, jei per gimdymą šalia yra žmogus, kuris pažįsta tą moterį.

Turite minty, kad doulos gali padėti tik tada, kai kuo geriau pažįsta moterį?

D. Britanijoje negali pasirinkti nei gydytojo, nei akušerės, kurie bus su tavimi per gimdymą. Be to, medicinos darbuotojai neturi laiko per nėštumą daug bendrauti su būsima gimdyve. Taigi, doula neretai būna kaip tik tas asmuo, kuris pažįsta moterį, išsiaiškina jos norus, baimes ir lūkesčius, bendrauja su ja iki gimdymo, todėl jos palaikymas gimstant vaikeliui ir kurį laiką po to būna labai vertingas.

Kai pastoji, nebūtinai žinai, ko tau reikia, dažnai nieko nežinai. Ir kai vyksta toks didelis virsmas, labai svarbu turėti galimybę leisti sau jaustis sutrikusiai, kitaip būtum nusiteikusi labai gynybiškai.

Doula gali būti ta, kuri tau leidžia būti pasimetusiai ir nieko nežinančiai. Juk nėščia, gimdanti ar ką tik pagimdžiusi moteris neretai atrodo tarsi 12 metų mergaitė. Iš jos viskas atimta. Ji tarsi nuoga. Ir tai turi labai daug grožio. Bet tai ir labai pažeidžiama būsena, todėl tokiai moteriai reikia ko nors, kas padėtų jai jaustis saugiai.

Jūs vis akcentuojate, kad doula tiesiog turi būti šalia? Bet ar to tikrai gana? Ar doula neturėtų padėti gimdyvei, pavyzdžiui, išvengti nebūtinų intervencijų? Kas nutinka, jei gimdymas baigiasi ne taip, kaip gimdyvė su doula buvo suplanavusios?

Pirmiausia, tai yra tiesiog buvimas, tikras buvimas čia ir dabar, empatija. Doula nesiekia „išgelbėti“ moters. Ji gali turėti tam tikrų žinių ir įgūdžių, pavyzdžiui, masažo, akupresūros technikos, natūralių skausmo mažinimo būdų; jai taip pat reikia nusimanyti apie hormonus, apie gimdymo eigą; ji gali mokėti pratimų, kurie padeda padaryti daugiau erdvės dubens kauluose ir t. t. Ir tai kartais gelbsti. Galima tai žinoti, galima ir nežinoti, nes kai kurioms gimdyvėms to norėsis, kitoms – ne. Bet visų svarbiausia, kad kas nors palaikytų moterį toje kelionėje, kad nuolat primintų, jog kūdikis yra čia, kad jis ateina.

Jei gimdyme viskas vyksta kitaip nei planuota, moteris galbūt jaučia, kad kažką prarado, tada doulos vaidmuo gali būti tiesiog padėti moteriai tai išgyventi kaip teigiamą potyrį. Net jeigu dėl kokių nors objektyvių priežasčių yra paskirta planinė cezario operacija, doula gali padėti moteriai su tuo susitaikyti.

Kai kurie žmonės gali norėti, kad tu prisiimtum atsakomybę už juos, nes jie išsigandę. „Jei būsi mano doula, ar padarysi, kad viskas būtų gerai?“ – kartais klausia moterys. Gydytojai  mėgsta duoti tokį pažadą, nes jų rankose – medicininė įranga, galimybė atlikti įvairias intervencijas.

Tačiau doulai svarbu nepasiduoti spaudimui prisiimti atsakomybę už kitus, nes ji negali atimti iš žmonių jų pačių patirties. Taip pat svarbu nelyginti savo patirtimi, neprimesti savo įsivaizdavimo, koks turėtų būti gimdymas, kitai moteriai kaip vienintelio teisingo, nes jos patirtis gali būti visiškai kitokia.

Kiekviena moteris turi skirtingą idealą, kaip turi vykti jos gimdymas, be to, kartais apskritai pamirštame, kad dalyvauja irvaikelis, o juk ir kiekvienas vaikas skirtingai reaguoja į tuos pačius dalykus. Jei aš ateičiau ir pasibelsčiau į duris 3 val. ryto sakydama: „Griebk pasą – mes išvykstam“, vienas žmogus būtų susidomėjęs ir mielai priimtų iššūkį, kitas apsiklojęs antklode atsakytų: „Palik mane ramybėje, aš niekur nenoriu eiti.“ Taip ir  kūdikiai: prasidėjus gimdymui, vienas  sakys: „Valio, aš ateinu“, o kito pozicija bus: „Na, aš dar nežinau.“

Kadangi vaikeliai tokie skirtingi, klaidinga yra manyti, kad ta pati moteris kaskart gimdo vienodai. Tai netiesa. Tos pačios moters keli gimdymai gali būti visiškai skirtingi būtent dėl skirtingų vaikų charakterių ir to, kaip jie reaguoja į gimimo procesą. Tai tas pats, kas leistis į kelionę ir tikėtis, kad visi patiria tą patį.

Yra tiek daug būdų kiekvienai mūsų patirti savo vienintelį ir nepakartojamą gimdymą – mes to net nežinome.

Kuo skiriasi gimdymo tėkmė, kai gimdyvei padeda vyras ir kai tai daro moteris? Kodėl svarbu turėti būtent moterišką pagalbą?

Todėl, kad gimdymas labai moteriškas virsmas. Moteris supranta moterį, net jei yra dar negimdžiusi, vien dėl to, kad turi menstruacijų ciklą, suvokia, kaip veikia moters kūnas. Į tokius dalykus vyrui būtų sunku įsijausti.

Svarbu, kad moterys palaiko moteris. Mylintis partneris gali padėti moteriai atsipalaiduoti savo švelnumu ir dėmesiu, nes tai veikia jos jausmus, hormonus. Tačiau tai neturi būti vyras, kuris pernelyg nerimauja matydamas gimdymo procesą, jaudinasi matydamas savo moterį, patiriančią skausmą. Gimdyme dalyvaujantis vyras turi pasitikėti gimdymo procesu. Kai kuriems vyrams tai sudėtinga, nes jie paprastai nori greito veiksmo, greito rezultato, jie mėgsta viską sutvarkyti, sutaisyti.

Kai kalbuosi su šeimomis prieš gimdymą, aiškinu, koks galėtų būti vyro vaidmuo per gimdymą, kad jis kuo daugiau padėtų. Visada sakau, kad jis neturi stengtis numalšinti savo partnerės skausmą, nuo jo išvaduoti. Jis turi būti „Ponas Meilė“. Sakau: „Tu turi pabudinti jos kūne oksitociną, nes tu ją pažįsti, žinai, kaip tai padaryti. Jei matai, kad tavo partnerė išsigandusi, įsitempusi, turi sukurti jai intymumo būseną.“

Pafantazuokime: ar vyras gali būti doula?

Vyrai galėtų būti doulomis, kurie padeda vyrams per gimdymą. D. Britanijoje yra vyrų, kurie atlieka pribuvėjos vaidmenį (Bristolyje, kur aš gyvenu, rodos, net du), ir tai puiku, galbūt tie vyrai aistringai žavisi gimdymo stebuklu. Kita vertus, tai truputį keista.

Bet jei moteris norėtų per gimdymą turėti vyrą doulą, tai tikriausiai priverstų sunerimti jos partnerį, pavyzdžiui: jam gali kilti klausimas, kodėl jo žmona per gimdymą nori atsiremti į kitą vyrą ar būti jo masažuojama. Be to, gimdymas yra toks moteriškos seserystės reikalas. Vyrai nežino daugybės moters kūno paslapčių, kurioms neužtenka medicinos žinių. Moters buvimas šalia yra vertingas jau vien dėl to, kad ji – taip pat moteris, ne tik dėl kokių nors įgūdžių.

Dabar vyrai kur kas labiau domisi ir nėštumu, ir gimdymu. Būna, kad man skambina vyrai ir teiraujasi dėl pasiruošimo gimdymui paskaitų sakydami, jog „mes laukiamės“. Mano vyras prieš 20 metų tikrai taip nebūtų pasielgęs. Galbūt mano sūnus taip elgsis.

Kartais sakoma, kad vyrai ginekologai ar akušeriai net yra švelnesni ir atidesni, nes žiūri į moterį su didžiule pagarba. O moterys dėl konkurencijos kartais gali būti ne itin užjaučiančios. Ką apie tai manote?

Kai vyras pernelyg pagarbiai ir švelniai nusiteikęs moterų atžvilgiu, tai gali būti, kad jis bijos tikrojo gimdymo proceso ir norės išgelbėti gimdyvę. O moteris, kuri supranta gimdymą, kuri žino, kokia natūralaus gimdymo prasmė ir privalumai, suvokia, kad viskas taip ir turi būti, kad tai normalu.

Vyrui atsiranda pavojus įsiveržti su blizgančiu kalaviju ir viską „sutvarkyti“. Bet tada kyla rizika, kad iš moters bus atimta galimybė patirti savo unikalią gimdymo kelionę.

Jei moterys yra nusiteikusios viena prieš kitą, mąsto kaip konkurentės, vadinasi jos dar niekada nepatyrė seserystės. Moterims konkuruoti nėra naudinga, nes motinystės kelias yra ilgas ir jame reikia gerų pakeleivių, paramos ir supratimo.

Jūs pati pastaruoju metu retai lankotės moterų gimdymuose. Kodėl?

Aš dalyvauju gimdymuose apie du kartus per metus. Sutikti dalyvauti gimdyme yra sudėtinga, nes tenka ištisai laukti skambučio. Man labai svarbu skaityti paskaitas šeimoms, todėl aš nenorėčiau nuolat jų atšaukinėti dėl gimdymų. Tai mano pasirinkimas.

Iš viso esu dalyvavusi apie 40 gimdymų. Man atrodo tikra alchemija tai, kad matau susirenkančias skirtingų sluoksnių, skirtingų profesijų moteris, sujungtas nėštumo ir motinystės. Jos dalinasi, palaiko viena kita. Per savo paskaitas niekada neskubu pati dalinti patarimų. Jei kam nors iškilo klausimas, pirmiausia klausiu visų mamų, ką jos apie tai mano, ir dažnai sulaukiu puikių atsakymų.

 

Išnašos

Dominique Sakoilsky – „Relate“ instituto diplomą turinti šeimų ir porų konsultantė, viena iš centro „Relaxed Birth and Parenting“ įkūrėjų, registruota kraniosakralinės (kaukolės ir kryžkaulio) terapijos specialistė, doula (gimties sesuo) bei aktyvaus gimdymo mokytoja. Yra parašiusi knygą „Seven Secrets of a Joyful Birth“.

Aktyvus gimdymas

Aktyvus gimdymas – tai terminas, kuris apibrėžia ne tik moters teisę laisvai ir spontaniškai judėti per gimdymą, pasirenkant jai patogiausią kūno poziciją ar vietą. Tai iššūkis vakarietiškai sveikatos apsaugos sistemai ir pačioms gimdančioms moterims iš pasyvios pacientės tapti aktyvia gimdyve visomis prasmėmis: pačioms kontroliuoti savo kūną ir būti nėštumo ir gimdymo proceso centre.

Šį terminą D. Britanijoje pirmoji paskelbė Janet Balaskas. Jos sukeltas moterų judėjimas aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Anglijoje sukėlė tikrą revoliuciją ir tapo žinomas visame pasaulyje. D. Britanijoje pastaraisiais dešimtmečiais J. Balaskas judėjimas paskatino daugybę teigiamų pokyčių gimdymo srityje.

D. Sakoilsky yra J. Balaskas mokinė.

Parengta pagal www.activebirthcentre.com.