Trečiasis mokymų savaitgalis buvo skirtas bendravimo įgūdžiams lavinti. Lektorės – psichoterapeutė Rasa Šilalytė ir psichologė Jurgita Smiltė Jasulionė.

„Bendravimas – tai alcheminis indas, kuriame keičiasi abu dalyviai.“ – K. G. Jungas

Trečiojo dulų mokymų savaitgalio apžvalgą norisi pradėti šia Rasos Šilalytės pasidalyta citata. Pirmasis 2014-ųjų metų susitikimas išties priminė alcheminį vyksmą, kurio metu dar kartą naujai atradome save, viena kitą ir žmogiškuosius poreikius. Supratome, kaip svarbu žmogui būti išgirstam, išklausytam ir suprastam. Sužinojome esminių principų, kuriais remiasi efektyvus bendravimas. Atradome, kad šiuos principus teks perleisti per save, kad gimtų nuoširdus, autentiškas susitikimas su žmogumi – būsimąja mama. Prisiminėme, kad genialumas slypi paprastume ir norint padėti visų pirmiausiai reikia būti savimi. Norint būti savimi, reikia žinoti, kas aš esu. Klausimo „Kas aš esu?“ svarbą švelniai, bet atkakliai primena visi lektoriai. Todėl nuo jo pradėjome ir šį mokymų savaitgalį.

Psichoterapeutė Rasa maloniai nustebino, paprašiusi kiekvienos dalyvės papasakoti savo vardo istoriją. Toks susipažinimas išties privertė susimąstyti, kas gi esame. Dalijantis vardų istorijomis vis aiškiau tapo, kad kiekvienas žmogus yra milžiniškas pasaulis. Santykis su savuoju vardu atspindi ir tam tikra prasme formuoja žmogaus gyvenimo eigą ir požiūrį į save. Po tokios gilios, naują bendravimo plotmę atvėrusios įžangos leidomės į bendravimo įgūdžių lavinimo kelionę. Šeštadienio teoriją ir praktiką galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas:

A) Ryšio užmezgimas (Bendravime visada yra mažiausiai du: „Aš“ ir „Kitas“. Prieš užmezgant ryšį su kitu, reikia užmegzti ryšį su savimi. Iš čia ir išplaukia klausimo „Kas aš esu?“ reikšmė.);

B) Jausmai bendravime (Efektyvus bendravimas remiasi atvirumu, sąmoningumu ir empatija. Siekiant išgirsti ir suprasti, svarbu nuolat jausti save – tai padeda išlaikyti centruotumą, aiškumą ir natūralią bendravimo eigą. Efektyviam bendravimui reikalingas sveikas požiūris į visus žmogaus (savo ir kito) jausmus ir emocijas, neskirstant jų į „geras“ ir „blogas“, aiškiai jas pripažįstant ir įvardijant.);

C) Giluminės nuostatos ir lūkesčiai (Žodžiai ne visada užtikrina susikalbėjimą. Už žodžių visada slypi emocijos, nuostatos, lūkesčiai. Svarbu išgirsti ne tik žodžius, bet ir tai, kas glūdi už jų – tik taip galima atliepti giluminius poreikius).

Buvo minimi šių psichologų ir autorių darbo metodai: Virginijos Satir, Karlo Gustavo Jungo, Martino Buberio. Žinoma, psichoterapeutė dalijosi ir pavyzdžiais iš savo konsultavimo praktikos.

Sėkmingo bendravimo principus labai vaizdžiai parodė toks eksperimentas. Viena savanorė turėjo atsisėsti nugara į dalyves, užsidėti ausines su garsiai grojančia muzika ir, gavusi lapą su tam tikra shema, nupasakoti kitoms dalyvėms, kas pavaizduota piešinyje. Paskui buvo dalijamasi potyriais, įžvalgomis. Atsiskleidė tokie efektyvaus bendravimo elementai: neverbalinis ryšys (akių kontaktas, gestai), susitelkimas – sąmoningumas (grojanti muzika trikdė savanorės minčių eigą ir gebėjimą tiksliai perduoti informaciją),  empatija (dalyvės netruko pajusti savanorės jaudulį – taip ir pokalbyje žmonės intuityviai jaučia vienas kito būseną) ir kt. Bandymo metu šių elementų stigo, todėl dalyvėms buvo sunku pagauti informaciją, o savanorei –tiksliai ją perduoti.

Kaip visada, šeštadienio mokymuose buvo ir piešimo pratimų, ir klausimų, į kuriuos turėjome atsakyti iš savo kaip dulos pozicijos ir, pasitelkus vaizduotę, – iš besilaukiančios mamos pozicijos (ko būsima mama galėtų tikėtis iš bendravimo su dula), taip pat – darbo grupelėse.

Sekmadienio mokymus pradėjome nuo spalvų. Psichologė Jurgita Smiltė paprašė dalyves prisitatyti ne tik vardu, bet ir tos dienos nuotaiką atspindinčia spalva. Toliau plėtojant efektyvaus bendravimo įgūdžių temą, didesnį dėmesį skyrėme aktyviam klausymuisi. Susipažinome su humanistine nuostata. Pagrindiniai humanistinės nuostatos aspektai: 1) Žmogus iš esmės yra geras; 2) Žmogus visada nori augti ir tobulėti; 3) Kiekvienas asmuo turi teisę priimti teisingus sprendimus ir veiksmus (savo nuomonės primesti negalima). Pirmą kartą mokymo tikslais naudojomės kamera. Buvo vaidinamos ir filmuojamos situacijos – dulos ir nėščiosios pokalbiai. Grupėje aptarinėjome sėkmingai pritaikytus bendravimo metodus ir ieškojome, ką galima padaryti kitaip.

Apibendrinome aktyvaus klausymosi būdus. Tai – dėmesingas tylėjimas (žmogui leidžiama išsikalbėti, nevertinant išsakomos informacijos), atvirų klausimų uždavimas (uždari klausimai prasideda žodžiu „Ar“ ir aktyviame klausymesi neveiksmingi, atviri klausimai skatina žmogų mąstyti, apibūdinti būseną, situaciją savo žodžiais), atspindėjimas (neišsakytos, „tarp eilučių“ išsakytos informacijos įvardijimas, išgirstos informacijos perfrazavimas) ir kt.

Bendravime labai svarbu nusibrėžti ribas. Ribos nusako, kiek aš galiu: a) duoti, b) priimti, c) prašyti ir d) atsisakyti. Tik nubrėžiant ribas įmanomas sveikas bendravimas, kai nei viena pusė nesijaučia nuskriausta, menksenė ar davusi/ gavusi mažiau nei kita. Kiekvienas „Ne“ reiškia „Taip“ sau. Kiekvienas santykis yra tuo sveikesnis, kuo daugiau erdvės pasakyti „Ne“ ir išgirsti „Ne“ iš kito.

Ribų temą plėtojome ir gimties seserų vizijai gryninti.

Trečiasis moterų savaitgalis išsiskyrė kūrybiškumo gaidele. Abi lektorės kelis kartus minėjo žodį „kūrybiškas“ ir džiaugėsi galėdamos prisidėti prie to, kas šiuo metu gimsta Lietuvoje – oficialios Gimties seserų mokyklos gimimo. Nuostabu sulaukti tokio palaikymo. Žengiant pirmuosius žingsnius, stiprybės ir tikėjimo savimi teikia vien žinojimas, kad tiek šaunių specialistų mus palaiko ne tik mintimis, bet ir žiniomis, kuriomis taip įdomiai ir nuoširdžiai dalijasi.

Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė