Kaip repeticija prieš koncertą arba pasiruošimas rimtam įvykiui. Arba kai tavo vaikui sueina 11 mėnesių ir visiems norisi sakyti, kad „jau metukai“, tačiau iki metukų dar šiek tiek trūksta. Būtent toks šis savaitgalis. Lengvas, bet su užuomina apie mokymų pabaigą. Ir derlingas. Po visų vasaros istorijų šįsyk susirinko visos, su kuriomis laukėme drauge. Mūsų moterišką kompaniją linksmino 4 bernelių kompanija, jauniausiam jų –  vos mėnuo.

Spalvingas šeštadienis. Rebozzo praktikos

Neilgai trukus prie mūsų prisijungė ir Vilma su viešnia iš Latvijos Liga. Liga – latvė dula, rebozzo technikos specialistė ir 2 vaikų mama, buvusi matematikos mokytoja. Būtent šiai rebozzo technikai ir jos įvaldymui skyrėme šeštadienį.

Kas yra rebozzo? Tai tokia technika, kai klubai ar kita kūno vieta yra apjuosiama skara ar kitu audiniu ir palengva sūpuojama. Ši technika ypač  tinka moterims, kurios laukiasi, kurios gimdo, bet taip pat ir toms, kurios nesilaukia, ir kitiems žmonėms, turintiems bėdų su nugara ar traumų. Istorija byloja ne apie pačią techniką, tačiau apie įrankio – specifinių skarų – atsiradimą. Maždaug 700–1400 m. laikotarpiu randama duomenų apie tokias skaras musulmonų kraštuose. Jų pavadinimas reiškęs žodį „pridengti“, nes moterys jomis dengė galvas, o ant skarų dėdavosi nešulius, todėl skaros  saugojo galvą nuo spaudimo ar sužalojimo nešant daiktus. Ir dabar, kai daroma rebozzo, tam tikra kūno dalis apgaubiama ir pridengiama skara. Panašios skaros randamos ir Ispanijos kraštuose, ten jos vadintos lenzo. Vėliau, prasidėjus didiesiems geografiniams atradimams ir ispanams kolonizavus Pietų Ameriką, šios skaros pasiekė vietines gyventojas ir laikui bėgant buvo pritaikytos gimdyvių reikmėms. Kad ir kaip būtų keista, toks, atrodytų, paprastas sūpavimas gali padėti sustiprinti sąrėmius, vaikeliui greičiau nusileisti  į dubenį ar net padėti jam pasisukti ir pakeisti padėtį gimdoje. Visa tai išgirdome iš mūsų viešnios, kuri jau 4 metus aktyviai užsiima dulos praktika ir dirba natūralaus gimdymo centre Latvijoje. „Iš kur tokios žinios?“ domėjomės per pertraukėles Ligos, nes tikrai nė viena dar nebuvome girdėjusi tokios išsamios šios technikos bei skarų istorijos. „Skara – tai moters gyvenimas, moteris gali neturėti daugelio dalykų, tačiau visuomet turės daug skarų“, – vėliau moteriškumo subtilybėmis dalinosi Liga. Prieš pradėdama praktiką ji prasitarė, kad rebozzo puikiai tinka tuomet, kai moteris ar kitas žmogus nenori rankų prisilietimo. „Jei jūsų moteris nenorės kontakto, jūs visada galite pasiūlyti prisiliesti per skarą ir tai bus visiškai kitoks prisilietimas“, – atviravo Liga.

   

Neilgai trukus pradėjome praktikas. Daugiausia dirbome po dvi, tik vėliau trise, tad buvo daug progų pažinti tiek save, tiek savo kūną, tiek koleges ir pasidalyti mintimis. Mūsų nėštukė Martyna panoro būti visų technikų „testuotoja“, tad jos noras neilgai trukus buvo išklausytas. „Ir išties, jei laukčiausi, tai šitą tikrai įtraukčiau į norų sąrašą, nepaisant to, kad per paskutinį gimdymą nepadėjo“, – dalinausi mintimis su savo porininke Indre. Lengva ir atpalaiduojanti, tačiau daug patirties davusi diena atvėrė daug įvairių temų diskusijoms ir davė peno vidiniams apmąstymams. Per pietus toliau šnekučiavomės ir dalijomės, ką spėjome patirti ir pajusti, o po pietų praktikavomės toliau. Saulė už lango kvietė ir viliojo iškišti laukan bent koją ar jos vieną pirštelį, tačiau, kad ir koks puikus buvo oras, buvo aišku, kad jau spalio pabaiga, lapai nukritę, medžiai pliki, dangus vaiskus. Rudeniška nostalgija. „Ar pameni, kaip buvo prieš metus?“ – draugiškai klausinėjome viena kitos. „Oo taip…“ ir besklaidant lapus saulėkaitoje prisiminėme su kuo ir kaip atėjome čia lygiai prieš metus.

Prieš ir po

Kaip išlydėjimą į gimdymą Liga mums parodė, kaip moterį galima susupti į skaras, kol dar laukiasi ir taip išlydėti į gimdymą, lygiai taip pat panašiu ritualu grąžinti ir pasveikinti ją, kai vaikelis jau atkeliavęs. Parodžiusi parodomąjį susupimą, mūsų lektorė estafetę perdavė mums, tuo tarpu, kad būtų įdomiau, paklausė „bandomosios“ Ingulos, kokie buvo jos įspūdžiai ir emocijos. „Mačiau gimdos kaklelį“, – su šypsena veide pasakojo Ingula. Susisupusios ir susuptos viena kitos jau prie arbatos dalijomės mintimis apie tai, ką patyrėme. Vėliau išmėginome  suspaudimą, kurį lietuviškai praminėme suvytuliavimu, tai atlikome pasiskirsčiusios po tris. Šį sykį kiek rimčiau, bet taip pat ramiai ir atsidavusiai mokėmės teisingai dirbti poroje, nes tokiam vytuliavimui reikėjo keturių rankų. „Užsiverdama moteris užveria ir savo kūną, kad galėtų susikaupti ir pasiruošti naujai gyvybei. Nieko nėra svarbiau, kaip susirinkti ir neišbarstyti savęs“, – dalijosi išmintimi Liga. „Taip pat tai puikus gimties pabaigtuvių ritualas“, – antrino jai Jurga. Ir iš tiesų – juk moteris į gimtį įvedama per prausynas, o senosiose lietuvių ir latvių kultūrose yra likę liudijimų apie moteriškas pirtis tiek prieš, tiek po gimdymo. Vakarą baigėme išsinešdamos ir tyrinėdamos, tai ką spėjome patirti. „Diena, pilna teorijos, vargina, tačiau ne mažiau vargina ir diena, pilna praktikos“, – atsiduso Vitalija.

Sekmadienis

Sekmadienį pas mus viešėjo jau visoms pažįstama neonatologė, docentė Eglė Markūnienė, kuri pasakojo apie žindymo svarbą pirmosiomis valandomis po gimdymo ir pirmaisiais mėnesiais. Nors daugelis dalykų mums jau buvo žinomi iš ankstesnių mokymų, tačiau atidžiai klausantis lektorės, išgirdome ir susirinkome ne vieną perlą apie žindymo naudą. Paprastai ir su humoru, lengvai ir ramiai Eglė pasakojo ir skaidrėse demonstravo maitinimo krūtimi ir mišinuku skirtumus ar kaip svarbu, kad teisingai būtų apžiotas spenelis. Papietavusios tęsėme temą ir žinias gilinome praktiškai komentuodamos situacijas nuotraukose. Gretos po truputį pradėjo retėti, likusios ištvermingiausios susėdome ratu ir daina užbaigėme vakarą.

Leisdamosi rudenėjančiomis Aušros Vartų ir Didžiąja gatvėmis, dar trims savaitėms palikome „Domus Maria“. Šįsyk jau paskutinis toks išsiskyrimas. Ir kaip jūrininkai prieš plaukdami į vandenyną, taip ir mes grįždamos dėliojomės savo mintis ir pamąstymus apie tai, ką darysime kai baigsis šie mokymai.

Raminta