Interviu su Sophie Boss

Straipsnis publikuotas “Mamos žurnale” 2013 m. Nr.7

Vilma Grigienė

Dula – lydinčioji gimties keliu

Dula. Gimties sesuo. Gimdyvės padėjėja. Daugeliui Lietuvos moterų šie žodžiai nėra girdėti. Kas tai?  Dula (gr. doulē – vergė) – tai moteris, patarnaujanti gimdančiai moteriai, daranti tai, ko jai tuo metu reikia. Ji neturi medicininio išsilavinimo ir nepriima gimdymo. Ji tiesiog būna šalia. Ji neveda, ji – lydi.

Su dula šeima užmezga ryšį dar iki gimdymo pradžios. Dulos gali dalyvauti gimdyme įvairiomis formomis: vykti kartu su gimdyve į ligoninę, ateiti ar nuolat dirbti natūralaus gimdymo centre, būti pakviestos dalyvauti gimdant namuose. Apie tai, ką reiškia būti dula, ko moteris gali tikėtis iš gimdymo su dula, klausiu Nyderlanduose gyvenančios ir dirbančios dulos Sofijos Bos, kuri neseniai viešėjo Lietuvoje, skaitė paskaitą Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje ir dalyvavo savo fotografijų parodos atidaryme.

Sofija, papasakokite apie save. Kaip jūs tapote dula? Kodėl pasirinkote šį kelią?

Aš gimiau Anglijoje, tačiau jau 20 metų gyvenu Nyderlanduose. Turiu tris vaikus – tris paauglius berniukus. Dirbu dula jau trečius metus. Anksčiau turėjau nuosavą verslą – ruošiau maistą pobūviams. Mano kolegė, su kuria dirbau drauge, po daugelio metų nesėkmingų bandymų pastojo ir nusprendė pasitraukti, taigi pradėjau dairytis, kuo galėčiau užsiimti. Nuo pat vaikystės jaučiau trauką gimčiai, nėštumui. Nusprendžiau dairytis veiklos, kuri būtų susijusi su šia mano „aistra“ ir netrukus sužinojau apie dulas. O kai sužinojau, iš karto tapo aišku, ką norėčiau veikti.

Man patinka lydėti moterį nuo pradžios iki pabaigos. Nyderlanduose akušerės ar pribuvėjos negali skirti daug laiko nėščiai moteriai. Jos atlieka patikrinimus, priima gimdymą ir viskas. Dula yra labiau įsitraukusi į pačią kelionę, užmezga su gimdyve emocinį ryšį. Tad man labiau patiko dulos darbas.

Tam, kad tapčiau dula, turėjau mokytis metus. Mokėmės fiziologijos (kaip veikia kūnas), atpažinti patologijas (kai kažkas vyksta ne taip, kai turėtų), psichologijos, bendravimo. Tačiau mano pirmoji buvimo dula patirtis yra iš labai senų laikų. Tuomet dar net nežinojau, kas yra dula. Aš buvau JAV, kur mano draugė laukėsi trečio vaikelio. Du pirmuosius ji buvo pagimdžiusi su epidurine nejautra ir paprašė manęs padėti jai trečiąjį pagimdyti natūraliai. Aš pati buvau pagimdžiusi prieš kelias savaites, ir buvau su ja ligoninėje palaikydama ją. Tada aš supratau, kaip kita moteris gali padėti gimdyvei, kaip ją gali padrąsinti.

Kuo skiriasi dulos ir pribuvėjos darbas? Ar tik tuo, kad dula lydi moterį visos kelionės per gimtį metu, o pribuvėja – ne?

Dula neturi medicininio išsilavinimo, todėl ji negali priimti gimdymo. Tam yra reikalinga pribuvėja ar akušerė. Nyderlanduose, kur gimdymai namuose yra legalūs, dula gali vykti su gimdyve į ligoninę arba likti namuose, tačiau namuose turi būti ir pribuvėja – medicininį išsilavinimą turintis žmogus, kuris priima patį gimdymą. O dula palaiko emociškai, gali patarti, pasirūpinti gimdyve, tačiau negali priimti medicininių sprendimų.

Kokia yra dulos darbo pradžia? Kaip moterys Nyderlanduose susiranda dulą?

Yra viena svetainė internete, kur surašytos visos dirbančios dulos, yra nuorodos į jų asmenines interneto svetaines. Taip moterys gali susirasti dulą, jei tokios dar nepažįsta, neturi rekomendacijų. Aš taip pat turiu savo svetainę internete. Taigi moteris paskambina man ir mes susitariame susitikti. Dažniausiai į susitikimą ateina abu – vyras ir moteris. Pirmasis susitikimas yra nemokamas, po jo pora apsisprendžia, ar nori leistis į savo kelionę su manimi, ar ne. Labai svarbu, kad pora turėtų emocinį ryšį su dula. Juk būtų visiška nesąmonė kviestis į gimdymą žmogų, kuris tau nepatinka.

Kada moterys dažniausiai ima ieškoti dulos? Ar tai būna pati nėštumo pradžia, ar jau artėjant gimdymui?

Tai labai individualu. Kartą mane susirado moteris, kuri jau buvo susitikusi su dvidešimčia dulų, nors jos nėštumas tuo metu tebuvo šešių savaičių. Būna, kad ieškoti dulos moteriai pataria akušerė, jei mato, kad moteris labai bijo artėjančio gimdymo. Tuomet pirmas susitikimas gali įvykti ir labai vėlai – trisdešimt penktą ar trisdešimt šeštą savaitę. Tačiau dažniausiai moterys pradeda dairytis pagalbininkės maždaug penktą nėštumo mėnesį.

Kaip toliau vystosi poros ir dulos santykiai po to, kai pora apsisprendžia?

Jei pora nutaria, kad dula jiems tinka, pradedame ruoštis gimdymui. Susitikimų metu pasakoju, kaip vyksta normalus gimdymas, kaip reaguoja kūnas, kartu parengiame gimdymo planą. Gimdymo planas padeda porai suderinti savo kaip poros lūkečius, suprasti, ko jie abu nori. Pasakoju, ko tikėtis, kokius sprendimus jie turės priimti, nes Nyderlanduose gimdyvės yra nuolat informuojamos apie tai, kas su jomis vyksta, ir jos visada turi pasirinkimą sutikti su vienu ar kitu gydytojų pasiūlymu ar nesutikti. Informuoju juos apie skirtingų skausmo malšinimo būdų privalumus ir tūkumus, pora apsisprendžia, kokius skausmo malšinimo būdus jie norės naudoti. Kalbamės apie skirtingas gimdymo pozas, natūralius būdus palengvinti gimdymą. Taigi gimdymo metu pora gali priimti sprendimus turėdami išsamią informaciją.

Taip pat kalbamės ir apie emocijas, apie tai, ko moteris bijo, kokios aplinkos ji norėtų gimdymo metu – galbūt ji nori tamsos, tylos, o gal jai patinka muzika, apie tai, kas jai padeda atsipalaiduoti, nes gimdymo procesas labai priklauso nuo to, ar moteris yra atsipalaidavusi. Kuo labiau ji atsipalaiduoja, tuo sklandžiau viskas vyksta. Taip ir vyras sužino, kaip gali padėti savo moteriai. Kartais prireikia nemažai laiko, kad būtų iškalbėtos baimės. Kalbamės ir apie lūkesčius, apie tai, kas jiems atrodo teisinga, o kas neteisinga.

Trijų susitikimų, kurių kiekvienas trunka maždaug po tris valandas, dažniausiai pakanka, bet kartais reikia susitikti papildomai. Kartais aš einu kartu su moterimi į medicinines apžiūras, o po to prie kavos puodelio pasikalbame apie tai, kaip ji jaučiasi. Šalia susitikimų visuomet yra elektroninis paštas, telefonas. Moteris gali bet kuriuo metu paskambinti man ar parašyti laišką, jei jai iškyla klausimų ar apima nerimas.

Ir štai nėštumas artėja prie pabaigos… Kaip toliau klostosi jūsų bendravimas?

Apie trisdešimt septintą savaitę telefono jau nebepaleidžiu iš rankų. Susitariame, kad prasidėjus gimdymui, nesvarbu, ar tai būtų diena ar naktis, moteris arba jo vyras gali skambinti man, ir aš atvažiuoju. Paprastai gimdymas prasideda namuose, pora gali pageidauti, kad būčiau su jais nuo pat pirmųjų sąrėmių arba kad atvažiuočiau vėliau. Kai sąrėmiai ima kartotis kas penkias minutes, važiuojame į ligoninę arba, jei gimdymas vyksta namuose, kviečiame pribuvėją. Visa dulos darbo esmė yra ta, kad dula dalyvauja gimtyje nuo pat pradžios iki pabaigos. Gydytojas, akušerė ar pribuvėja prisijungia žymiai vėliau ir išeina anksčiau. Dula dalyvauja visame emociniame moters virsme. Dula visą laiką lydi, palaiko, kalbasi, ir tai yra didelė pagalba moteriai.

Čia, Lietuvoje, dažnai supriešinami gimdyvės ir gimstančio vaikelio poreikiai. Manoma, kad kūdikio poreikis yra gimti saugiai – tai yra su visapusiška medicinine priežiūra, o visa kita – tyla, muzika, žvakės, artimi žmonės šalia – tai, ko pageidauja gimdyvė, yra tiesiog užgaidos. Ką jūs apie tai manote?

Labai gaila, kad žmonės užmiršo, kaip vyksta natūralus gimdymas. Gydytojai mokosi atpažinti patologijas, mokosi vadovauti gimdymui, kištis į procesą, jį reguliuoti. Mes pamiršome, kaip vyksta nereguliuojamas gimdymas, nebežinome, ką sugeba moters kūnas. Pagimdyti kūdikį yra moters darbas, tačiau tam, kad šis darbas vyktų sklandžiai, reikia dviejų svarbiausių dalykų. Visų pirma reikia laiko. Kūdikio galvutei reikai laiko prisitaikyti prie gimdymo takų, gimdymo takams reikia laiko, kad jie galėtų atsiverti. Ir tai nebūtinai turi įvykti per kelias numatytas valandas.

Kitas svarbus veiksnys – atsipalaidavimas. Stresas, kuris apima moterį, patekusią į nepažįstamą aplinką, medicininių instrumentų, intervncijų baimė gali priversti ją visiškai užsiverti, ir gimdymo procesas sustos. Todėl yra teisinga daryti viską, kad moteris atsipalaiduotų. Visi jos norai yra teisėti. Štai čia ir yra pagalbos gimdančiai moteriai esmė – padėti jai atsipalaiduoti. Savo paskaitoje (š.m. gegužės 2 dieną Vilniuje Sofia Bos skaitė paskaitą „Gimdyvių padėjėjos (graik. dulos) Nyderlanduose“) labai daug kalbėjau apie hormonus, apie jų svarbą gimdymo procese. Adrenalinas, kurio skyrimąsi skatina stresas, ryškios šviesos, stabdo gimdymo procesą. Medikamentai trikdo hormonų pusiausvyrą.  Dirbtinis oksitocinas nėra tas pats, kas natūralus oksitocinas. Taigi žvakės tamsoje ar muzika nėra nepateisinamos užgaidos. Jos iš tikrųjų gali padėti.

Ir štai vaikelis gimsta. Kas toliau?

Kai vaikelis gimsta, maždaug po dviejų valandų aš vykstu namo. Pastaraisiais metais Nyderlanduose tapo įprasta vaikelį iš karto po gimimo paguldyti ant mamos, kur jis ir prabūna pirmąją savo gyvenimo valandą. Toks „oda prie odos“ kontaktas yra būtinas. Tik po to jis sveriamas, matuojamas ir atliekami kiti būtini tyrimai. Aš pasilieku dar vienai valandai. Tačiau tą minutę, kai gimęs vaikelis padedamas ant mamos krūtinės, aš atsitraukiu. Tai yra šeimos laikas, brangiausios jų gyvenimo minutės. O aš tuo metu pasiimu fotoaparatą ir fotografuoju.

Po gimdymo mes dar kartą susitinkame. Aplankau šeimą po dviejų ar trijų dienų, mes išgeriame arbatos, pasikalbame. Aš rašau kiekvieno gimdymo istoriją ir padarau knygą, kurioje yra ir gimdymo istorija, ir mano darytos nuotraukos. Kai praeina maždaug keturios savaitės, aš dar kartą aplankau šeimą, padovanoju knygą, moteris perskaito istoriją, ir mes apie tai kalbamės. Man labai svarbu, kad moteris prisimintų savo kelionę pozityviai. Jei viskas vyko ne taip, kaip ji tikėjosi, jei buvo sunku, mes kartu ieškome teigiamų dalykų visoje šioje istorijoje. Nes labai svarbu yra tai, kaip moteris prisimena savo gimties kelionę.

Bet juk būna, ir ne taip jau retai, kad tikrasis gimdymas yra visiškai kitoks, nei jį savo svajonėse piešė moteris. Dažnai toks atotrūkis atneša daug skausmo ir nusivylimo savimi. Ar bet kokia istorija gali būti „perrašyta“ pozityviai?

Kartą aš padėjau moteriai, kuriai buvo diagnozuota placentos pirmeiga, taigi ir skubiai atlika cezario operacija. Ji labai norėjo gimdyti natūraliai, bet aš buvau kartu per visą jos „netobulą“ kelionę, ir tuo metu, kai ji kraujavo, kai ją operavo, mes kalbėjomės, kartais pajuokaudavome. Vėliau ji parašė mano interneto svetainėje: „Jūs sugebėjote be galo sunkią patirtį paversti gerais prisiminimais.“

Būna, jog po gimdymo reikia susitikti dar ne vieną kartą tam, kad moteris galėtų išlieti savo nusivylimą, gėlą, ir net jei prisiminimai nelieka tokie geri, žinau, kad be šių susitikimų jie būtų buvę kur kas blogesni.

Kodėl geri prisiminimai yra tokie svarbūs?

Gimdymas yra vaikelio gyvenimo pradžia, ir toji negatyvi patirtis gali įtakoti tai, kokia motina vėliau jaučiasi moteris. Dažnai manoma, kad svarbiausia yra sveikas vaikas, o visa kita yra ne taip svarbu, bet tai nėra tiesa, nes tai, kas gimdymo metu vyksta su moterimi, įtakoja ir jos vaikelį. Tai įtakoja žindymą, įtakoja ryšio tarp mamos ir vaiko užsimezgimą. Moteris, kuri turi gerų prisiminimų apie gimdymą, jaučiasi įgali. Ji prisimena: „Aš tai padariau, aš pagimdžiau vaikelį.“ Ji turi patirtį „aš galiu“, ji jaučiasi įgali būti mama, patenkinta savimi, gebanti pasirūpinti savo vaiku.

Kartą aš padėjau vienai lenkų tautybės moteriai. Ji ruošėsi gimdyti trečią kartą. Kai jai nubėgo vandenys, paaiškėjo, kad juose buvo mekonijaus (vandenys buvo žali), tad ji negalėjo gimdyti natūralaus gimdymo centre ir buvo nugabenta į ligoninę. Gimdyvė turėjo būti nuolat stebima, taigi prie jos buvo prijungti aparatai. Moteris sėdėjo lovoje, vis pabandydavau ją paliesti, tačiau visa jos kūno kalba rodė, kad ji nenori jokio prisilietimo. Ji buvo visiškai pasinėrusi į save. Nebeliečiau jos, tiesiog kalbėjau, bet greitai pajutau, kad ji nenori ir šito. Taigi aš tiesiog sėdėjau šalia ir nedariau nieko. Tuo metu į palatą įėjo kelios sesutės kažką čiauškėdamos. Taip jau yra, kad medikams gimdymas yra tapęs rutina. Jie net nepastebi, kad prie gimdyvės aptaria, pavyzdžiui, pietus, ar šiaip kalbasi apie savo gyvenimą, kuris visiškai nėra susijęs su tuo, kas vyksta šiuo metu. Jie pamiršta, kad šalia yra gimdanti moteris, kuri atlieka labai ypatingą darbą, kuriai šis įvykis yra vienintelis ir pats svarbiausiais jos gyvenime – šito savo vaiko ji antrą kartą nebegimdys. Reikia gerbti jos erdvę. Aš tik priminiau tai sesutėms, paprašiau tylos. Kai prasidėjo stangos, mačiau, kad moteris viską nori daryti pati. Ji ne stūmė, o tarsi bandė iškvėpuoti kūdikį. Subėgę medikai ėmė raginti stumti. Tuo metu aš tiesiog pusiau juokais pasakiau, kad, man rodos, ji tuoj vaikelį iškvėpuos. Gydytojai suprato, nors aš, kaip dula, negaliu jiems patarinėti ir nepatarinėju. Vaikelis netrukus užgimė, ir moteris buvo be galo laiminga ir be galo dėkinga, nors dėl įvykusios komplikacijos negalėjo gimdyti taip, kaip norėjo (natūralaus gimdymo centre). Nuostabiausia, kad aš nieko nedariau, tiesiog sėdėjau šalia, tačiau ji vėliau pasakojo, kad jai tai buvo neįkainojama ir labai gera patirtis.

O vyrai gimdyme, jie padeda ar trukdo? Ar dula gali pakeisti vyrą?

Tai priklauso nuo vyro ir nuo poros tarpusavio santykių. Kai kurie vyrai yra puikūs padėjėjai gimdymo metu, bet yra ir tokių, kurių gimdymas nežavi. Jie supranta, kad tai yra jų vaikelis, jų moteris, jie nori padėti, tačiau nežino, kaip. Nemanau, kad kiekvienas vyras yra geriausias pagalbininkas savo moteriai, ir nemanau, kad juos reikia versti daryti tai, ko jie nenori. Tačiau dula nėra tam, kad pakeistų vyrą. Dula gali padėti vyrui, patarti, kaip jis gali padėti savo moteriai, padėti jam atsipalaiduoti prisiimdama atsakomybę. Net jei aš tiesiog sėdžiu kamputyje, vyrai jaučiasi labiau atsipalaidavę, jie žino, kad nėra vieninteliai atsakingi už tai, kas vyksta, ir tuomet gali iš tikrųjų padėti. Kai dulos nėra, visa atsakomybės našta tenka vyrui, jis turi dalintis su savo žmona jos išgyvenimais, padėti jai, nepasydamas to, kad turi savo paties išgyvenimus, savo paties jausmus. Jei vyras yra apimtas nerimo, moteris taip pat jaučia nerimą.

Gal moteriai gali padėti mama, sesuo arba draugė? Kuo dulos pagalba skiriasi nuo kitos artimos moters pagalbos?

Iš tiesų gimdyvei reikia atsipalaiduoti. Kuo labiau ji atsipalaidavusi, tuo sklandesnis gimdymas, tuo geriau jaučiasi vaikelis. Mamos ir dukros santykiai yra tokie ypatingi, kad kartais moterys tiesiog negali atsipalaiduoti šalia savo motinų. Kai gimdyvė man sako, jog nori, kad gimdyme dalyvautų mama, aš visų pirma klausiu, ar ji tikrai galės atsipalaiduoti tokioje situacijoje. Yra net statistiniai duomenys, kad pusė moterų, gimdančių drauge su savo motinomis, gimdo dvigubai ilgiau. Aš manau, kad tai yra reikšminga. Santykiai su dula yra kitokie. Ji nėra nei draugė, nei šeimos narė. Tai yra privalumas.

Papasakokite apie savo pomėgį – fotografiją. Kaip jūs pradėjote fotografuoti pirmąsias kūdikio gyvenimo akimirkas? Kaip šis pomėgis nuspalvina jūsų pagrindinį  – dulos – darbą?

Mano vyras yra profesionalus fotografas. Taigi, man tai nėra naujiena. Vieno iš pirmųjų mano gimdymų metu pamačiau, kaip vyras, užgimus vaikeliui, paėmė fotoaparatą ir pradėjo fotografuoti. Man pasirodė, kad tai yra visiška nesąmonė, kad taip neturi būti. Juk dabar yra jų laikas, jis turi būti kartu su savo žmona, su vaikeliu, o ne fotografuoti. Juk fotografuoti galiu aš! Taigi ėmiau fotografuoti ir leidau šeimai būti kartu, džiaugtis vienas kitu. Vėliau pamačiau, kad šios nuotraukos kartu su gimties istorija yra labai svarbios pačiai moteriai. Jos padeda pažvelgti į gimdymą visiškai kitaip. Taip fotografija tapo mano darbo dalimi. Mokiausi iš savo vyro, ieškojau tinkamos technikos. Ir tai peraugo į kažką daugiau. Tačiau pirmiausiai aš esu dula, o ne gimties fotografė. Tokių fotografų Nyderlanduose yra, bet aš – ne fotografė, aš esu dula.

Ar populiaru Nyderlanduose gimdyti su dula?

Nyderlanduose dulos profesija atsirado prieš septynerius metus. Tai nėra daug, dulos vis dar yra naujiena. Pavyzdžiui, vis dar pasitaiko atvykti į ligoninę, kur medikai apie dulas nieko nėra girdėję. Gydytojai iš pradžių būna nusiteikę skeptiškai, stebisi, bet paskui tampa pozityvūs, supranta, kad dulos neatima jų darbo, nesikiša į medicininius sprendimus, o gimdymai su dula dažnai vyksta daug sklandžiau. Praėjusiais metais aš turėjau dešimt gimdymų ir tai yra daug. Daugiausiai dirbančios dulos dalyvauja trijuose gimdymuose per mėnesį.

Ar tokia paslauga yra brangi?

Taip, gimdyti su dula nėra pigu. Visa paslauga (priežiūra „nuo-iki“) Nyderlanduose kainuoja 750 eurų. Šias išlaidas retai padengia draudimas, nes jos vis dar priskiriamos prie nebūtinų išlaidų. Tačiau kai kurios draudimo kompanijos kompensuoja išlaidas dulai, nes pasaulyje daugėja tyrimų, kad tokie gimdymai yra sklandesni, vyksta mažiau komplikacijų, prireikia mažiau medikų įsikišimo. Tad gali būti, kad situacija ateityje keisis. Be to, besimokančios tapti dulomis kartais teikia šią paslaugą visiškai nemokamai, nes tiesiog nori įgyti patirties. Tikrai norėtųsi, kad šios paslaugos būtų prieinamos įvairių socialinių sluosknių moterims.

Dėkoju Sofijai Bos už pokalbį.