Interviu su Gintare Balčytyte

Straipsnis publikuotas „Mamos žurnale“ 2013 m. Nr.8

Vilma Grigienė

Dula – lydinčioji gimties keliu (II dalis)

Pokalbį apie dulas tęsiu su pirmąja dula Lietuvoje Gintare Balčytyte.

Gintare, papasakokite ir jūs apie save. Kaip jūs tapote dula? Kodėl pasirinkote šį kelią? Juk Lietuvoje kol kas tai yra ne tik nepopuliari, bet net ir visai nežinoma profesija.

Esu dviejų vaikų mama. Pirmasis mano įgytas išsilavinimas yra muzikinis, tačiau apsisprendžiau pasukti kitu keliu. Iš tiesų niekada negalvojau apie tai, kad galiu būti dula, nors gimtis mane traukė visada. Būdama maža mergaitė turėjau pravardę „mažoji mamytė“, nes man buvo įdomu visa, kas susiję su kūdikiais, su motinyste. Dabar man atrodo, kad tai yra normalu, kad visos mergaitės yra tokios, kad jos visos žaidžia su lėlėmis, bet mano mama mano, kad manyje šis potraukis buvo kur kas ryškesnis. O patarnauti nėščiai ar gimdančiai moteriai man visada atrodė be galo didelė privilegija, kuri tenka tik kažkokiems ypatingiems žmonėms, išrinktiesiems.

Po antro vaikelio – dukters – gimimo manyje viskas apsivertė. Abu gimdymai buvo natūralūs, labai sklandūs, tačiau būtent po antrojo pajutau savyje ypatingą pokytį, pasikeitė mano požiūris į moteriškumą, į motiniškumą, supratau, kad kiekviena moteris, jei ji nori, jei jaučia tam potraukį, gimdymo metu gali patarnauti kitai moteriai. Tik šiame pasaulyje, žinoma, vien noro neužtenka. Tam, kad savo pašaukime jaustumeisi tvirtai, reikia įgūdžių, žinių.

Viena mano draugė yra Didžiojoje Britanijoje žinoma dula Dominik Sakoilski (Dominique Sakoilsky). Ji turi dulų mokyklą. Anksčiau apie tai buvo baisu net pagalvoti – viskas atrodė labai toli, labai brangu ir labai nepatogu, tačiau kai mano dukrytei sukako vieneri metukai, sužinojau, kad Dominik organizuoja dulų kursus Londone su žymia pribuvėja Dženet Balaskas (Janet Balaskas). Mano sprendimas ten važiuoti buvo labai spontaniškas. Susitariau, kad man leistų greičiau viską išmokti ir gauti sertifikatą.

Ir štai jūs tapote pirmąja dula Lietuvoje. Kaip viskas klostėsi toliau?

Dar Londone mes labai daug kalbėjomės ir su pribuvėja Dženet, ir su mano drauge Dominik apie situaciją Lietuvoje, apie mūsų pagalbos gimdyvėms sistemą. Iš jų gavau labai daug paramos. Supratau, jog kažką reikia daryti, kažką keisti, tačiau tuo metu jaučiausi viena ir man tai atrodė visiškai nerealu. O grįžusią į Lietuvą mane pasitiko daugybė draugių, daugybė mamų, kurios mane tiesiog apipylė klausimais, ragino pasakoti, ko išmokau, ką patyriau ir privertė patikėti, kad kažką padaryti tikrai įmanoma.

Kartu su keliomis bendramintėmis nusprendėme, kad reikėtų atsivežti dulų kursus į Lietuvą arba kurti savo mokyklą Lietuvoje ir pradėti ruošti lietuviškas dulas, nes poreikis yra – moterys trokšta palaikymo, nori turėti daugiau informacijos, gimdydamos ilgisi artumo. Moterims reikia patarnavimo tiek nėštumo, tiek gimdymo metu, tiek ir po gimdymo. Visa tai gali duoti dula.

Taigi paslauga Lietuvoje tikrai reikalinga?

Manau, kad jei moteris susitinka akušerę, kuri jai tikrai labai patinka, su kuria užmezga glaudų ryšį, kuri gali visada būti šalia, tokiai moteriai dula nereikalinga, ji puikiai gali gimdyti viena arba su vyru. Bet yra tokių moterų, kurios ligoninėje jaučiasi nedrąsiai, yra vyrų, kurie patys jaučiasi nedrąsiai ir nežino, kaip padėti savo moteriai, yra moterų kurios yra vienos ir neturi jokios pagalbos, galų gale yra moterų, kurioms reikia paprasčiausios fizinės pagalbos po gimdymo – išplauti grindis, pažiūrėti vyresnius vaikus. Joms galėtų padėti dulos.

Kitas aspektas – sąlygų ligoninėse gerinimas. Lietuvoje yra ligoninių, turinčių naujagimiui palankios ligoninės statusą, tačiau nėra nė vienos motinai palankios ligoninės. Tokios ligoninės pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos standartus turi atitikti tam tikrus reikalavimus, vienas iš jų – galimybė į gimdymą pasikviesti dulą. Pagal naujausius tyrimus dulos dalyvavimas gimdyme kartu su profesionaliais medikais užtikrina mažesnį intervencijų kiekį, sėkmingesnį žindymą, greitesnį atsigavimą po intervencijų, jei jų prireikia, geresnius prisiminimus apie gimtį. Viskas, kas vyksta gimdymo metu ir po jo, turi įtakos ryšio tarp mamos ir vaiko formavimuisi. Gimdymas yra toks intensyvus patyrimas, kad būtent per jį moteris gali atgimti, atsinaujinti. Pozityvi, gera gimdymo patirtis gali išgydyti praeities traumas, gali suteikti daugiau pasitikėjimo savimi, pojūčio, kad gali kažką keisti, kažką daryti, net jei anksčiau tai atrodė neįmanoma.

O jei prisiminimas apie gimdymą nėra šviesus, tai gali aptemdyti ne tik ryšį su vaiku, prigesinti norą turėti daugiau vaikų, bet gali turėti įtakos ir moters santykiams su kitais žmonėmis – vyru, medikais, juose galia atsirasti kartėlio, nepasitikėjimo.

Ar jau žengti pirmieji žingsniai? Ar greitai Lietuvos gimdyvės galės į pagalbą pasikviesti dulą?

2012 m. lapkričio mėnesį buvo atvažiavusi Didžiojoje Britanijoje žinoma dula, viena iš centro „Relaxed Birth and Parenting“ įkūrėjų mano draugė Dominik Sakoilski ir skaitė įvadines paskaitas šiuo keliu besidominčioms moterims. Kursai truko 3 dienas, juos išklausė apie 30 moterų. Tačiau mes nusprendėme, kad to tikrai neužtenka, kad norime eiti toliau. Norime atidaryti Lietuvoje tokią dulų mokyklą, kokios yra užsienyje, su sertifikatais, su garantijomis, kad žmogus, turintis mokyklos sertifikatą, yra tinkamai pasiruošęs ir atitinka tam tikrus reikalavimus.

Šiuo metu „Prieraišiosios tėvystės centras“ paruošė dulų mokyklos kūrimo projektą ir netrukus per „Aukok.lt“ sistemą bus galima šį projektą paremti finansiškai. Surinktas lėšas naudosime metodikos sukūrimui ir kitiems pirmosios dulų mokyklos Lietuvoje steigimo darbams.

Žinau, kad Nyderlanduose buvo ilgai svarstyta, kokį pavadinimą pasirinkti ir nuspręsta palikti tarptautinį terminą – graikiškąjį „dula“, nes tai buvo niekam nežinomas, taigi – neutralus, žodis. Kokia situacija yra Lietuvoje? Ar bus šis žodis verčiamas į lietuvių kalbą?

Kol kas mes vartojame tarptautinį terminą – dula. Dėl jo kyla daugybė ginčių, kiekvienas turi savo nuomonę. Visgi manau, kad asociacijos pavadinimas bus gimties sesuo, profesija – gimdyvės padėjėja, o dula liks tarptautinėje erdvėje atpažįstamas pavadinimas. Tikimės, kad kažkuris vienas terminas prigis.

O jūs pati ar jau esate dalyvavusi gimdymuose kaip dula?

Anglijoje, kur aš mokiausi, yra tokia taisyklė, kad iki tol, kol moteris gali vadintis profesionalia dula, ji turi sudalyvauti bent trijuose gimdymuose. Lietuvoje esu sudalyvavusi daugiau nei trijuose gimdymuose ligononėse. Iš tiesų daug žmonių, pirmą kartą išgirdusių apie dulas, painioja jas su pribuvėjomis, kurios priima gimdymus namuose. Gimties seserys neturi medicininio išsilavinimo, jos negali priimti gimdymų ir važiuoja kartu su gimdyvėmis į ligoninę. Buvau kelių savo artimų draugių gimdymuose ir kelių pažįstamų moterų, kurios paprašė pagalbos, gimdymuose. Su jomis vėliau tapome draugėmis, nes ryšys su dula iš tiesų turi būti šiltas, moterims turi būti patogu būti kartu, jos turi jaustis patogiai šnekėdamos ir malonius, ir nemalonius dalykus.

Man gimdanti moteris yra be galo graži. Ir mano pačios gimties patyrimas buvo toks svarbus, kad kartais pajuokauju, jog negaliu sau leisti turėti tiek vaikų, kiek kartų norėčiau vėl ir vėl išgyventi šį virsmą. Dalyvaudama gimdyme, esu kartu su gimdančia moterimi, ją palaikau, galiu įsijausti į tai, ką jaučia ji, nes kažką panašaus esu patyrusi ir pati, tačiau tuo pačiu metu fiziškai nejaučiu to, ką jaučia gimdyvė, nesu taip emociškai įsitrauksi į vyksmą kaip ji pati, arba kaip jos vyras, būtent todėl galiu objektyviai vertinti situaciją ir padėti.

Tai reiškia, kad Lietuvoje jau galima gimdyti su dula? Ar ligoninėse dulos yra laukiamos?

Jei kam nors labai labai reikėtų, ir toji moteris susirastų mane arba kokią nors kitą moterį, jei užsimegztų šiltas ryšys, tai toji moteris galėtų gimdyti su dula. Tačiau kol kas nėra sistemos, nėra oficialių kontaktų, kuriuos galima būtų skelbti, todėl ir oficialios paslaugos nėra. Galų gale, savo viduje dar nesu išsprendusi klausimo, kokį užmokestį galėčiau imti už savo darbą. Dabar tai darau savanoriškai, be jokio užmokesčio. Tai, kad mane pakviečia į gimdymą, man pačiai yra didelė dovana, nes moteris sutinka dalintis tokiomis intymiomis ir ypatingomis savo gyvenimo akimirkomis. Tačiau mano skiriamas laikas ir dėmesys taip pat yra vertingi, ir jei tai taps mano darbu, turėsiu iš to pragyventi.

O ligoninių yra įvairių. Kol kas visi sutikti medikai buvo nusiteikę geranoriškai, nors diskusijų apie tai, kodėl gimdyme be vyro dalyvauja dar viena moteris, kilo nemažai. Reikėjo įrodyti, kad tikrai esu reikalinga. Esu girdėjusi, kad kai kuriose ligoninėse yra net taisyklė, kad gimdyme gali dalyvauti tik vienas gimdyvei artimas žmogus. Taip neturėtų būti. Remiantis tiek Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis, tiek ir paprastu žmogiškumu, moteris turėtų turėti teisę pasikviesti į savo gimdymą tiek pagalbos, kiek jai asmeniškai reikia. Aš labai tikiuosi,  kad gydytojai ir akušerės, susidūrę su gimdyvei padėti pasiruošusiomis dulomis, pamatys jų teikiamą naudą gimdančiai moteriai ir pačiam gimdymo procesui, ir ateityje mes galėsime sklandžiai bendradarbiauti siekdami vieno tikslo – kad Lietuvos moterys būtų patenkintos ir džiaugtųsi savo gimdymais.

Ačiū už pokalbį. Tikėkimės, kad greitai gimties seserys galės padėti ir Lietuvos gimdyvėms. O pirmajai Lietuvos gimties seserų mokyklai linkime kuo geriausios kloties.