Trečiasis Lietuvos dulų gimtadienis 2015 11 28

Šis šeštadienis, visų mūsų gimtadienis, buvo stebuklingas. Nors žodžiais visuomet sunkiai nusakoma, kas vyksta mums susitikus, pamėginsiu… Tegu būna skanu ir šilta ir toms, kurios nespėjo ar negalėjo atvykti.

Žvarbi šeštadienio popietė. Arbatos magijoje – spragsinti ugnis atvirame židinyje, ratu sutūpusios seserys dalijasi mintimis apie save. Savo gyvenimo perlais.

Sėdime rate ant žemės. Po mumis – minkštas kilimas, pagalvėlės. Rato centre – žvakelėmis nelyg žvaigždelėmis nusagstytas vaišių „stalas“ – rankšluostis. Prietema, šiluma ir įsiklausymas.

Į ratą vis įsilieja naujų narių – natūrali tėkmė ir šventinis džiaugsmas išvydus „naujus“ veidus. Tik atsidūrus čia vėl pajuntu, kaip visas myliu… ir kaip esu mylima.

Rodos, įvykis nekasdienis – tokio šventinio susitikimo dar neturėjome. Na, išskyrus vasaros stovyklas, bet juk dabar veik žiema. Ir artėjančios Kalėdos kažką tokio įneša į mūsų nuotaiką – gal laukimą naujų žinių, gal ilgesį patvirtinimo, kad esu svarbi tokia, kokia esi, be „didelių pasiekimų“, galbūt – atsisveikinimą su praeinančiais metais ir tuo, kas patirta, nuveikta, išgyventa.

Švelnūs čiauškantys balsai, tylos tarpai. Klausomės. Geriam žodžius kaip lietų. Magišką.

?????????????????????? ??????????????????????

Po pasidalijimų Vilma atsiverčia savo dienoraščio/metraščio dulų tema įrašus. Prabėgam svarbiuosius gimties seserų gyvenimo – trejų metų gyvenimo – įvykius. Švelnus Vilmos balsas nejučia primena dulų mokymų savaitgalius. Klausantis stebina, kiek daug jau spėjo įvykti, kiek daug drauge ir kiekviena atskirai spėjome patirti.

Atkeliavus Gintarei ir Jurgai Šv., Ingula perima vairą. Raudoni ir balti rožių žiedlapiai, iškilmingai pūpsoję ant dailaus padėklo, paslaptingai dedami į popieriaus maišelius, Ingula stojasi ir uždainuoja. Oras virpa, ant Gintarės ir Jurgos krenta žiedlapiai. Meilės lietus.

Tuomet – dar gurkšnis poezijos – savo kūrybą skaito Jurgita Jasponytė, kurios dainas Ingula dainuoja šįvakar. Vėliau Ingula dainuoja dar. Rodos, įneša rudenio vėją ir vasaros karštį, pavasario dvelksmą, švelnumą ir žiemos žvarbą čia, mūsų mažan kambarėlin. Žalčio močia iš Jurgitos eilių ir dainų (iš mūsų genties atminties) kiekvienos viduje bunda ir patenkinta šypsosi.

??????????????????????????????? ???????????????????????????????

Laiko neužteko, taigi dauguma nuėjome pratęsti pašnekesių į Gusto blyninę. Susėdome prie ilgo balto stalo, toks jausmas, kad su mumis į kavinę įtekėjo gyvybės syvai, laukinių moterų džiaugsmas. Ar laiko pakako? Ne, bet – buvo gera. Gera tebėra ir dabar.

Ačiū visoms. Su gimtadieniu, sesės!

Renginio įspūdžius užrašė Neringa Jagelavičiūtė Teišerskienė