Istorija

Angliakalbis pasaulis jau nuo 1993 metų įprato prie sąvokos „mothering the mother“ (kilo nuo to paties pavadinimo Marshall Klaus knygos), kuri lietuviškai skambėtų „būti mama mamai“. Būtent tokia – rūpintis gimdančia moterimi – ir yra pirminė dulos, arba gimdyvės padėjėjos, paskirtis.

Daugumoje pasaulio šalių šiai veiklai apibūdinti vartojamas terminas „doula“, „dula“. Jis kildinamas iš sen. graikų žodžio δούλη, kuris reiškia „moters tarnaitė“ arba „vergė“. Šis terminas pirmą kartą paviešintas antropologiniame tyrime, kurį 1973 m. vykdė Dana Raphael (JAV). Raphael teigė, kad tarp gyvūnų žinduolių įprasta, jog gimdyme dalyvauja tos pačios rūšies moteriškos lyties žinduolis. Žmonių bendruomenėse gimdyme tradiciškai dalyvaudavo šeimynykštė ar draugė. Anot autorės, jų dalyvavimas užtikrindavo sėkmingą ir ilgą žindymą. Šiame kontekste Raphael įvedė „dulos“ terminą.
Šiuo metu Lietuvoje terminas, kuriuo įvardijama ši veikla, dar nenusistovėjęs. Dula, gimdyvės padėjėja, gimties sesuo – tokie dabar dažniausiai pasitaiko variantai, nors išgirsite sakant ir „doula“, „dūla“ ar pan.

Moderniajame Vakarų pasaulyje dulų judėjimas prasidėjo 1992 metais, kai JAV mokslininkai Klaus ir Kennell savo studijoje pagrindė pozityvią gimdyvės padėjėjų – dulų – įtaką klinikiniams gimdymų rezultatams. Tais pačiais metais JAV buvo įkurta pirmoji dulų organizacija DONA, vėliau tapusi tarptautine. Šiuo metu dulų organizacijos veikia daugelyje pasaulio šalių, o paslaugos tampa vis populiaresnės ir prestižiškesnės.