Dvi paskutiniųjų mokymų dienos buvo kupinos atradimų, grožio ir įvairiausių jausmų.
Psichologė psichoterapeutė, jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Ilgiuvienė atskleidė mums moteriškųjų archetipų temą. Išgirdome apie Jungo teoriją, kad tai, kaip mes elgiamės tam tikroje situacijoje ar reaguojame į tam tikrus įvykius, jau yra užprogramuota mūsų viduje. Šie savybių rinkiniai funkcionuoja archetipų pavidalu. Archetipai yra baziniai vaizdiniai, kurie saugomi kolektyvinėje pasąmonėje. Jie glūdi kiekviename žmoguje, nepriklausomai nuo jo gimimo laiko, tautybės, išsilavinimo ir tikėjimo. Archetipiniai vaizdiniai dažnai pasireiškia sapnuose, daro mums įtaką ypatingose situacijose, o jų bruožai aptinkami mituose ir visų tautų pasakose.
Moters asmenybė yra įvairialypė, ji nepaklūsta vieninteliam teisingam modeliui ar elgesio schemai. Psichologė išskyrė aštuonis moteriškus archetipus, kuriuos atitinka aštuonios Senovės Graikijos deivės: Persefonė, Artemidė, Atėnė, Afroditė, Hera, Demetra, Hestija, Hekatė. Bandėme išsiaiškinti, kokia deivė slypi kiekvienos mūsų viduje kaip vedanti vidinė jėga.
Labai pasimėgavome darydamos koliažus. Ant didelių lapų dėliojome ir klijavome iš žurnalų iškirptus paveikslėlius ir gavome nepakartojamus paveikslus. Juose atradome viena kitos pažįstamų savybių ir patyrėme nuostabą pažvelgusios į tarsi visai nepažintą viena kitos pusę.
Po pietų kalbėjome apie sapnus.
Vakaro valandas nušvietė kūrybinis projektas su Jurga Švediene ir aktore, režisiere Saule Degutyte. Kūrėme žodžius, eilėraščius ir galiausiai vaizdavome juos ant skaidruolių projektoriaus, naudodamos įvairiausias medžiagas – stiklą, vandenį, smėlį, augalus, dažus, daiktus. Tai unikalus Saulės Degutytės meninis metodas.
Sekmadienis su gimties mokytoja Jurga Švediene buvo skirtas ritualų temai. Ritualas, ceremonija, apeiga – tai kelias prisiminti, kas mes esame. Tai formulė, kai sugrąžinama harmonija, ir mes sąmoningai kviečiame dvasią būti su mumis ir leisti suprasti jos buvimą šalia.
Ceremonijos metu mes prašome leisti mums peržengti savo racionalumą ir įeiti į kitą realybę. Tai, kas sakoma ritualo metu, turi gilesnę reikšmę nei kasdienybėje. Ritualai gali būti vertingi gyvenimo palydovai, jie gali stiprinti mūsų vertybes ir padėti jaustis tvirčiau nuolat kintančiame pasaulyje. Jurga pasakojo apie moteriškus ritualus: gimties apeigas, menstruacijų ceremoniją, vytulavimą, rankų prausimą po gimimo. Dalis šių apeigų yra tradicinės, menančios gilią praeitį Lietuvos kaime, kitos – naujai moterų išjaustos ir sukurtos.
Viena iš mūsų tarpo, Vitalija, tą sekmadienį patyrė vytulavimo ritualą. Su garuojančiu vandeniu, kvapniomis žolėmis ir aliejais. Susupta į margus audinius, iškaitinta kaip pirtyje, tampriai suvystyta 7 mazgais ir stebima daugybės moterų – sesių, dainuojančių, linguojančių, visa ko linkinčių. Patyrėme erdvės, laiko ir įvykio sakralumą. Pabaigoje sulaukėme dovanų – kiekvienos iš mūsų atlapuos apsigyveno neišpasakyto dailumo moterytė – segė.
Po pietų ėjome raudono siūlo labirintu, kuris vedė prie simbolinių dovanėlių ir išklausytų dulų mokymų pažymėjimų. Paskutiniame pokalbyje susėdus į ratą, liejosi jausmai ir mintys…
Vilma Kraelskaitė